Šablonas:Savaitės tema

Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Europos Parlamento Posėdžių salė

Europos Parlamento rinkimai vyksta kas 5 metus visoje Europos Sąjungoje (ES) pagal visuotinę rinkimų teisę.

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių. 2009 m. Europos Parlamento rinkimai buvo surengti 27 ES šalyse tarp birželio 4 d. ir 7 d. (Lietuvoje – birželio 7 d.). Juose buvo išrinkti 736 parlamentarai, atstovaujantys apie 500 milijonų europiečių. Maždaug 375 milijonai žmonių galėjo balsuoti šiuose rinkimuose. Tai didžiausi istorijoje tarptautiniai rinkimai.

Daugelyje politikos sričių Europos Parlamentas turi lygias sprendimo galias kartu su ES Taryba – 28 Sąjungos šalių ministrais. Tuo tarpu kitose srityse – tokiose kaip žemės ūkis – Parlamento nuomonė yra patariamoji, o užsienio reikaluose jis tik informuojamas. Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento debatai bei rezoliucijos daro įtaką ES Tarybos svarstymams bei sprendimams. Parlamentas taip pat turi plačias ES biudžeto sudarymo ir valdymo galias. Be to, jis vykdo kitų ES institucijų demokratinę kontrolę.

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos.

Mažiausią leistiną balsuotojo bei kandidato amžių nustato atskirų ES šalių įstatymai. ES piliečiai, gyvenantys kitoje ES valstybėje negu jų kilmės šalis, turi teisę balsuoti bei kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose toje šalyje, kur jie gyvena, tačiau šalys gali nustatyti tam papildomus reikalavimus. Keletas dabartinių Europos Parlamento narių išrinkti ne savo kilmės valstybėje.

Lietuvoje Europos Parlamentas renkamas pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą vienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems pasirinkto sąrašo kandidatams. Mandatai gali būti skirti partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Galutinė išrinktų kandidatų eilė nustatoma pagal pirmumo balsus. Partija gali nutarti pateikti balsavimui uždarą kandidatų sąrašą – tuomet pirmumo balsų jo kandidatams skirti negalima, o galutinė kandidatų eilė sutampa su pirmine, kurią pateikė partija. Rinkėjai Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo keturis kartus (2004, 2009, 2014, 2019 m.).

Šios savaitės iniciatyva yra Europos Sąjungos valdžia.

Daugiau…