Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Silezijos geležinkelio stotyje Berlyne lūkuriuojantis 17.10 modelio garvežys. Jis ilgus dešimtmečius tarnavo kaip D 1/2 traukinio lokomotyvas.

D 1/2greitųjų traukinių pora, šaudyklės principu 18951945 m. kursavusi tarp Vokietijos sostinės Berlyno ir Rytprūsių pasienio miestelio Eitkūnų.

Dar 1855 m. Prūsijos Ostbanas šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ (liet. „Kurjerinis traukinys 1“) galima įvardinti D 1/2 pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – Berlyno Ostbanhofo ir Karaliaučiaus Ostbanhofo – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į pastarąją stotį jis sugaišdavo 16 valandų ir 18 minutes, nuo 1882 m. kelionę pradėdamas ir baigdamas Berlyno Šarlotenburgo stotyje.

1895 m. Prūsijos valstybiniai geležinkeliai šį greitąjį traukinį įvardijo raide D. Iš Berlyno D 1 iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio D 2 išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš Berlyno šis keleivinis sąstatas važiuodavo per Kiustriną, Landsbergą prie Vartos, Dryzeną ir Šnaidemiulę. Pakeitęs garvežį, toliau keliaudavo per Konicą, Diršavą (čia vėl buvo keičiamas lokomotyvas), Prūsijos Stargardą, Marijenburgą, Elbingą, Braunsbergą, Karaliaučių, Tepliavą ir Vėluvą. Įsrutyje sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio susisiekimo vagonus tolyn tempdavo traukinys D 55/54. Eitkūnuose susiruošusius vykti į Rytus jis perduodavo stotin atvažiavusiam Rusijos imperijos traukiniui, o pats, įsilaipinęs rusišku plačiuoju bėgių keliu atvykusius keleivius, leisdavosi į atgalinį reisą. 742 km ilgio atkarpoje Berlyno Silezijos stotis–Eitkūnai 1914 m. tiesioginis vagonas kelyje užtrukdavo 11 valandų ir 18 minutes.

Pirmojo pasaulinio karo metu kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė vakarines Rusijos gubernijas ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į europinę. Traukinio D 1/2 trasa buvo pratęsta iki Vilniaus, tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į Kauną ir toliau – iki Rygos. Lietuvos geležinkeliai Virbalyje perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į Joniškį. Šiame pasienio mieste Latvijos geležinkeliai juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą. Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į Baltijos valstybių sostines buvo nupirkti garsiojo gamintojo CIWL (Compagnie Internationale des Wagons-Lits) patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu Paryžius–Berlynas–Kaunas–Ryga (Vokietijos sostinėje jie buvo prikabinami prie prabangaus traukinio Nord-Express). Po 1920 m. Lietuvos geležinkeliai iš Vokietijos gavo ir eksploatavo šešis lokomotyvus S 10, taip pat kelis P 8. Iš Škodos gamyklos Pilzeno mieste 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti lokomotyvai Gp. Visi jie darbavosi ir D 1/2 trasoje.

Daugiau…