Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bendras leprozoriumo vaizdas

Klaipėdos leprozoriumas – istorinė sergančių lepra (raupsais) diagnozavimo, izoliacijos ir gydymo įstaiga Rytų Prūsijos, o vėliau Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje.

XIX a. Klaipėdos krašte buvo išplitusios infekcinės ligos, tame tarpe ir trachoma. Visgi pastarosios ligos epidemiją pavyko suvaldyti: jei 1898 m. registruoti 470 granulomatoziniai ligoniai, tai 1913 m. tokių buvo užfiksuota jau tik 15. Sudėtingiau buvo su raupsais. Prūsijos karalystėje pirmąkart ši liga buvo aptikta 1848 m., kai samdinė iš Žemaitijos Ažpurviuose per ketverius metus užkrėtė valstiečių šeimą su trimis vaikais. Iš Ažpurvių ši liga išplito į Vanagus ir kitus kaimus, o galiausiai ir į Smeltę (sergančiųjų ratas šiose vietovėse apėmė 36 žmones). Su žemaičiu samdiniu 1880 m. raupsų užkratas pateko į Karklę. Dar vienas židinys (15 ligonių) atsirado Vytaučiuose, buvo ir ir kitų ligos apimtų kaimų.

Kai Klaipėdos krašte apsikrėtę susirgo du vaikai, medicinos specialistai sunerimo. Tarptautiniame kongrese 1892 m. Eduardas Ardningas tarptautinę visuomenę informavo apie lepros atsiradimą Klaipėdos apylinkėse. Didelį susirūpinimą skaitytojų tarpe sukėlė Klaipėdos gydytojo Juliaus Pindikovsko Vokietijos medicinos savaitraštyje pateiktas krašto sergančiųjų lepra ir mirusių nuo jos sąrašas. Jis buvo bene pirmasis, iškėlęs pasiūlymą Klaipėdos krašte steigti leprozoriumą.

Norėdamas ištirti epidemijos pobūdį į infekuotą kraštą 1896 m. atvyko Alfredas Blaško, kuris nustatė, kad liga plito iš gretimų Kauno ir Kuršo gubernijų, ypač iš pastarajai priklausiusios Gruobinios apskrities. Tų pačių metų rugsėjį Prūsijos Švietimo ministerija inspektuoti užkrėstą teritoriją atsiuntė Robertą Kochą, kurį lydėjo Klaipėdos apskrities gydytojas Peteris Urbonovičius. Kochas turėjo įvertinti susirgimų mastą ir pasiūlyti priemones ligai suvaldyti. 1897 m. sušauktoje tarptautinėje konferencijoje Berlyne jis pranešė, kad esminis ir greičiausias problemos sprendimas būtų leprozoriumo įsteigimas.

Pagal klaipėdiečio inžinieriaus Jozefo Kalenbergo projektą, dalyvaujant Prūsijos karalystės prezidentui Vilhelmui fon Bismarkui ir švietimo ministrui Robertui Bosė, 1899 m. liepos 18 d. leprozoriumas buvo iškilmingai atidarytas. Prūsijos valstybei tai atsiėjo 97 500 markių arba 4432 markių vienos lovos įrengimas. Iškart po atidarymo buvo priimti 15 vietinių ligonių, vėliau į gydymo įstaigą vežama iš visos Vokietijos, du atvyko iš Paryžiaus ir Javos salos (Indonezija). Įstaigos veikla netrukus davė teigiamus rezultatus: kai 1907 m. tik buvo užfiksuotas pirmas susirgimas Šilutės apskrityje, po griežtos ligonio izoliacijos šioje teritorijoje liga išnyko.

Daugiau…