Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Plungės Lurdas

Plungės Lurdaslurdo grota su Švč. M. Marijos skulptūra, esanti Plungėje, Birutės gatvėje, prie Babrungo upės tvenkinio. Lurdas stūkso už 200 m į šiaurės rytus nuo Plungės miesto senųjų kapinių. Teritorija priklauso Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijai. 1992 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 4132).

Melstis Švč. M. Marijai, prašyti pagalbos nelaimių atvejais, padėti gėlių, uždegti žvakių ateina pavieniai žmonės ar grupėmis. Grotoje be natūralių žvakių dega ir elektrinės žvakės (grotoje įvesta elektra). Prie Lurdo aptinkama votų ir gėlių. Prie jo priimta fotografuotis po krikšto sakramento šventimo, po santuokos įforminimo. Jaunavedžiai dažnai atveža gėlių, meldžiasi, prašydami santarvės bei sėkmės šeimos gyvenime.

Virš grotos išlikusios buvusios Lurdo koplyčios pamatų žymės.

Paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio žmona Marija Skuževska-Oginskienė 1903 m. iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir širdiečių kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji išreiškė norą Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Tam su parapijos kunigu buvo parinkta tinkama vieta prie Babrungo. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. Vincentas Jarulaitis prie Babrungo nupirko 2 ha sklypą. 1905 m. S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė Švč. Mergelės Marijos statulą. Ji 1905 m. spalio 30 d. buvo pastatyta ant akmens šalia Babrungo. Tačiau ilgainiui Švč. M. Marijos niekas nelankė, neprašė jos jokių malonių. Aplinkiniai gyventojai netgi juokavo, kad Marijai reikėtų skėčio, nes ji stovinti per lietų lauke. Išgirdęs tokias kalbas, kun. V. Jarulaitis pradėjo galvoti apie grotos statybą. Grota turėjo atsverti nepagarbų žmonių požiūrį, pakeisti bendruomenės papročius. Žmonių auklėjimui turėjo pasitarnauti pamaldžios kunigaikštienės sumanytas Plungės Lurdas. 1908 m. minint 50 metų nuo Švč. M. Marijos apsireiškimo Prancûzijos Lurde jubiliejų, upės skardyje klebono V. Jarulaičio, vienuolių bei vietos gyventojų lėšomis buvo sumūryta grota. Joje pastatyta skulptūra pašventinta tų metų rugsėjo 7 d. Grotai lauko akmenis žmonės surinko iš Plungės apylinkės laukų. Tačiau prie grotos žmonių ateidavo mažai. Vienuolė M. de Grand patarė kun. V. Jarulaičiui virš grotos ant kalno pastatyti koplyčią. 19091910 m. kun. V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių. Koplyčioje kartais būdavo aukojamos šv. Mišios. Lurdo grotą ir koplyčią prižiūrėjo Jėzaus širdies seserų kongregacijos vienuolės. Maldai susirinkdavo ir kitų tikinčiųjų. Manyta Plungėje steigti Jėzaus Širdies vienuolyną, kuris neoficialiai ir veikė.

Lurdas, 1913 m. į Lenkiją išvykus S. Zakževskai ir kitoms vienuolėms, liko parapijai. Nuo 1913 m. Plungės Lurdu rūpinosi kun. Juozapas Bakučionis, nuo 1915 m. – kun. P. Pukys, 19181920 – vėl kun. J. Bakučionis, 19211928 – kun. Feliksas Sragys. 1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams kapucinams. 1930 m. Lurdo koplyčia perstatyta ir padidinta. 1931 m. liepos 16 d. pašventinta kaip naujai įrengta vienuolyno bažnyčia. Vienuoliai kapucinai savo aktyvia veikla reklamavo Lurdą, apie stebuklingus išgijimus kalbėjo per pamokslus, rašė spaudoje. Kalbėdamiesi su Plungės gyventojais, vienuoliai stengdavosi pabrėžti grotos stebuklingumą.

Daugiau…