Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių rašomosios kalbos variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina krikščionybės įvedimo laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti mnemotinių ženklų. Matyt, poterius į lietuvių kalbą pranciškonų vienuoliai išvertė krikštijant Mindaugą (1250–1251). Išlikę vertimų iš vokiečių kalbos elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei giesmių). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės Vilniaus (Lietuvą krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia rytų aukštaičių patarmei. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo XVI a. pradžios) lotynų kalba spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus pranciškonų vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių vilniškių šnekta. Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys rašomosios kalbos variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas Žemaičių vyskupijos reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su žemaičių tarme) ir 3) vakarinis, susidaręs Vokiečių ordino užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – Mažojoje Lietuvoje. |
lapkričio 9 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Nica (pranc. Nice, oks. Niça) – miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje; Pajūrio Alpių departamento administracinis centras. Stambus infrastruktūros centras, uostas. Nica yra vienas didžiausių Prancūzijos Rivjeros kurortinių centrų, jai būdingas švelnus klimatas. Palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras. Gyventojai dirba daugiausia aptarnavimo sferoje, taip pat yra maisto, tekstilės, siuvimo, parfumerijos, baldų, elektrotechnikos ir kitų pramonės įmonių. Priemiesčiuose išvystyta gėlininkystė ir vaisių auginimas (citrusai, alyvuogės, vynuogės). Nicoje yra prekybos, žvejybos ir keleivių uostas, oro uostas. Su Paryžiumi jungia geležinkelis ir autostrada. Mieste veikia universitetas (įkurtas 1965 m.), kino studija, 8 muziejai (archeologijos, gamtos istorijos, meno, laivyno ir kt.). Pakrantės architektūrai būdingas prašmatnus XIX–XX a. pr. eklektinis stilius, mieste – XVII–XVIII a. italų Baroko stiliaus bažnyčios ir rūmai. 2021 m. Nicos kurortas buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas. Miesto apylinkėse pirmykščiai žmonės gyveno mažiausiai prieš 400 000 metų. Prie Mon Barono kalno rastos pirmykščių dramblių medžiotojų stovyklos. Miestą V a. pr. m. e. įkūrė graikai ir pergalės deivės Nikės garbei pavadino Nikėja, taip įamžindami pergalę prieš ligūrus. Miestas tapo vienu svarbiausių Ligūrijos jūros pakrantės prekybos centrų ir gyvavo iki lombardų įsiveržimo. Senovės Romos laikais buvo svarbus uostas. Nuo III a. vyskupystės centras. Nuo V a. dažni germanų ir saracėnų antpuoliai. XIII-XIV a. pateko Provanso priklausomybėn. 1543 m., vykstant Karolio V karui su Prancūzija buvo užimta prancūzų ir turkų kariuomenės. 1860 m. Sardinijos karalystė Nicą atidavė Prancūzijai. 2001 m. vasario 26 d. Nicoje pasirašyta Europos Tarybos valstybių narių sutartis, kuri numatė reformas, turinčias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros. Šios savaitės iniciatyva yra Prancūzijos miestai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
