Lietuvos medicinos biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos medicinos bibliotekos fasadas (Kaštonų g. 7)

Lietuvos medicinos biblioteka – didžiausia Lietuvos biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka Vilniuje, Kaštonų g. 7.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. Vilniuje įkurta Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka. 19411944 m. ji buvo uždaryta, 19441952 m. Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka, 19521990 m. Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka, nuo 1990 m. Lietuvos medicinos biblioteka. Pradinį fondą sudarė gydytojų dovanotos asmeninės bibliotekos. Per Antrąjį pasaulinį karą bibliotekos fondas buvo išgrobstytas ar sunaikintas. Nuo 1945 m. fondus papildė Kauno medicinos instituto, Maskvos, Charkovo ir tarybinių respublikų mokslinių medicinos ir mokslo tyrimų institutų bibliotekų dokumentai, asmeninės bibliotekos, kurias perdavė Vytautas Girdzijauskas, Liubomiras Laucevičius, Tomas Kairiūkštis, Chackelis Kibarskis, Vladas Šimkūnas ir kiti. 19461951 m. bibliotekos 11 000 užsienio medicinos knygų ir žurnalų paimta į uždarus specialiuosius fondus.

Nuo 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono dokumentacijos centras, nuo 1994 m. PSO depozitinė biblioteka. Priklauso nuo 2002 m. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai. Turi 6 filialus: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Vilniaus universiteto vaikų, Panevėžio ir Klaipėdos ligoninėse, Higienos institute ir Vilniaus universiteto Onkologijos institute.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos medicinos biblioteka kaupia ir teikia medicinos informaciją vartotojams, dalyvauja įgyvendinant valstybės sveikatos programas, saugo rašytinį Lietuvos medicinos mokslo paveldą. Fondus sudaro 201 510 pavadinimų 707 612 dokumentų, iš jų – 667 800 knygų ir serijinių leidinių, 25 600 mikroformų, 13 820 garso ir vaizdo, 308 elektronikos dokumentų (2007 m.).

Saugomi senosios medicinos literatūros paminklai – 5000 egz.: XVI a. – XX a. pr. enciklopedijos, žinynai, vadovėliai, monografijos, seniausios Lietuvoje (Vilniuje) išspausdintos medicinos knygos S. Simonijaus „Medicinos ir gamtamoksliniai komentarai“ (Commentariola medica et physica 1584 m.) kopija. Veikalai, kuriuos parašė Lietuvos medikai Petras Avižonis, Jonas Kairiūkštis, Vladas Kuzma, Vladas Lašas, Pranas Mažylis ir kiti.

Leidyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leidžia literatūros rodykles nuo 1948 m. „Nauja medicinos literatūra“, nuo 1995 m. – „Pasaulinės sveikatos organizacijos leidiniai Lietuvos medicinos bibliotekoje“, nuo 1958 m. – periodinių leidinių rodyklę „Medicinos periodika“, nuo 2005 m. – „Ekspresinformacija“ apie kaupiamus leidinius. Nuo 1996 m. rengia biobibliografijos, nuo 2002 m. teminės bibliografijos rodykles. Parengė nacionalinės medicinos bibliografijos leidinį „Lietuviškoji medicininė literatūra“ (iki 2007 m. išleista 11 t. spaudoje 19401983 m. paskelbtų Lietuvos medikų darbų). Yra metodinis, konsultacinis šalies medicinos 30 bibliotekų (2008 m.) centras.[1]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos medicinos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 269 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]