Kurt Waldheim

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
vok. Kurt Waldheim
9-asis Austrijos prezidentas
Kurt Waldheim 1971b.jpg
Gimė: 1918 m. gruodžio 21 d.
Sankt Andrė-Vėrdernas, Austrija
Mirė: 2007 m. birželio 14 d. (88 metai)
Viena, Austrija
Sutuoktinis(-ė): Elisabeth Waldheim
9-asis Austrijos prezidentas
Ėjo pareigas: 1986 m. liepos 8 d. – 1992 m. liepos 8 d. (6 metai)
Ankstesnis: Rudolf Kirchschläger
Vėlesnis: Thomas Klestil
JTO Generalinis sekretorius
Kelintas: 4
Ėjo pareigas: 1972 m. sausio 1 d. – 1981 m. gruodžio 31 d. (9 metai)
Ankstesnis: U Thant
Vėlesnis: Javier Pérez de Cuéllar
Partija: Austrijos liaudies partija
Commons-logo.svg Vikiteka: Kurt WaldheimVikiteka

Kurtas Valdheimas (1918 m. gruodžio 21 d. Sankt Andrė-Vėrdernas, Austrija – 2007 m. birželio 14 d. Viena, Austrija) – Austrijos diplomatas ir politikas.[1] 19721981 m. buvo ketvirtasis JTO Generalinis sekretorius, 19921986 m. buvo devintasis Austrijos prezidentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė čekų kilmės mokyklų inspektoriaus šeimoje. Baigęs mokyklą, nuo 1936 m. iki 1937 m. tarnavo Austrijos kariuomenėje. 1938 m. Vokietijai aneksavus Austriją, įstojo į Vokietijos nacių partijos studentų sąjungą.[2] 1939 m. baigė Vienos diplomatijos akademiją. 1941 m. pradžioje paimtas į tarnybą Vermachte, buvo siunčiamas į Rytų frontą, kuriame daugiausia atliko vertėjo funkcijas, tarnavo štabuose ir ryšių karininko pareigose. Antroje karo pusėje studijavo teisę Vienos universitete. Po studijų dirbo Austrijos diplomatinėje tarnyboje: nuo 1948 m. – Austrijos ambasadoje Prancūzijoje, nuo 1951 m. iki 1956 m. – Austrijos užsienio reikalų ministerijoje. 1956 m. paskirtas Austrijos ambasadoriumi Kanadoje. 1960 m. vėl grįžo į Austrijos užsienio reikalų ministeriją, o 1964 m. paskirtas Austrijos nuolatiniu atstovu Jungtinėse Tautose. 1968 m. paskirtas Austrijos užsienio reikalų ministru. 1970 m. Austrijos liaudies partijai pralaimėjus parlamento rinkimuose, dar kartą paskirtas atstovu Jungtinėse Tautose. 1971 m. balandžio 25 d. dalyvavo Austrijos prezidento rinkimuose, tačiau juose, surinkęs 47,2% balsų, pralaimėjo F. Jonui.

1971 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai rekomendavus, kitą dieną Generalinė Asamblėja pritarė jį skirti į Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pareigas. Generalinio sekretoriaus pareigose siekė taikos Izraelio ir arabų šalių konflikte; taip pat Kipre, po 1971 m. Indijos ir Pakistano karo. 1976 m. liepos 4 d. Izraelio pajėgoms Ugandoje įvykdžius Entebės operaciją, kurios metu buvo išlaisvinti teroristų Entebės oro uoste laikyti įkaitai, K. Waldheimas pasmerkė Izraelio veiksmus, nurodydamas, kad jie pažeidė Jungtinių Tautų narės suverenumą.[3] 1976 m. buvo perrinktas antrajai Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus kadencijai. 1979 m. Jungtinių Tautų vadovas pirmą kartą lankėsi Šiaurės Korėjoje.[4] 1980 m. bandė tarpininkauti tarp Irano ir JAV sprendžiant Teherane kilusią amerikiečių įkaitų krizę.[5] 1981 m. trečią kartą iškėlė savo kandidatūrą į Jungtinių Tautų vadovo pareigas, tačiau jį 16 kartų vetavo Kinija ir naujuoju organizacijos Generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas Ch. P. de Kueljaras.[6]

1986 m. antrą kartą nusprendė dalyvauti Austrijos prezidento rinkimuose. Pasiruošimo prezidento rinkimams metu, 1985 m., buvo atskleisti faktai apie K. Valdheimo veiklą Vermachto karinėje žvalgyboje Antrojo pasaulinio karo metu, kurie sukėlė tarptautinę kontroversiją. Nepaisant to, K. Valdheimas, remiamas Austrijos liaudies partijos, antrajame rinkimų ture surinko 53.9% balsų ir buvo išrinktas devintuoju Austrijos prezidentu. Jam užimant šias pareigas, pablogėjo Austrijos santykiai su Izraeliu, o JAV ir kelios kitos valstybės paskelbė K. Valdheimą nepageidaujamu asmeniu.[7] Jam užimant prezidento pareigas, Austrija atkūrė diplomatinius santykius su Lietuva.

Pasibaigus Austrijos prezidento kadencijai, nesiekė kandidatuoti antrą kartą. Parašė kelias knygas. Mirė 2007 m. birželio 14 d. nuo širdies smūgio.[8] Palaidotas Vienos centrinėse kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]