Muitinės konvencija
Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis, Muitinės konvencija, arba 1975 metų TIR konvencija – Jungtinių Tautų teisės aktas, skirtas tarptautiniam krovinių gabenimui kelių transporto priemonėmis supaprastinti.[1] Veikia nuo 1975 m., pakeitė ankstesnę 1959 m. TIR konvenciją. 2023 m. duomenimis, prie konvencijos prisijungusios 77 šalys ir Europos Sąjunga; TIR sistema naudojasi daugiau kaip 33 tūkst. vežėjų, kasmet su TIR knygelėmis atliekama apie 1,5 mln. pervežimų.[2]
Taikoma krovinių pervežimams kelių transporto priemonėmis, autotraukiniais arba konteineriais, jei kertama bent viena valstybės siena. Konvencija taikoma ir kitoms TIR krovinį vežančioms transporto priemonėms, jei bent dalis maršruto atliekama automobilių transportu. Naudojantis TIR sistema, kroviniai vežami užplombuotomis transporto priemonėmis ir tranzito šalių pasienio muitinėse dažniausiai netikrinami (išimties tvarka muitinės krovinį gali patikrinti) ir neapmokestinami importo ir eksporto muitais, mokesčiais ar užstatu. Transporto priemonės ženklinamos pritvirtintomis stačiakampėmis lentelėmis su užrašu „TIR”. Kiekvienai transporto priemonei, autotraukiniui, konteineriui ar keliems konteineriams, pakrautiems vienoje transporto priemonėje ar jų sąstate, įforminama atskira TIR knygelė; ji galioja tik vienam vežimui.[1][3] TIR knygeles centralizuotai spausdina ir platina Tarptautinė autokelių sąjunga (ICU), o išduoda konvenciją pasirašiusių šalių automobilių transporto asociacijos. Krovinių transportui iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą TIR knygelės nenaudojamos.[4]
Konvencijos taikymą prižiūri TIR administracinis komitetas, kurį sudaro visos prie konvencijos prisijungusios šalys, ir TIR valdyba, kurią 2 metų kadencijai iš skirtingas šalis atstovaujančių 9 narių išrenka TIR administracinis komitetas.[3]
Lietuva prie konvencijos prisijungė 1993 m., TIR knygeles šalyje išduoda nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava”.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1948 m. 8 Europos šalių automobilių transporto asociacijos (Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos) susibūrė į Tarptautinę autokelių sąjungą automobilių transporto interesams ginti neseniai įkurtoje Jungtinių Tautų Organizacijoje. 1949 m. sąjunga sukūrė Tarptautinio kelių transporto (TIR, pranc. Transport International Route) sistemą, skirtą prekybai skatinti karo nuniokotoje Europoje.[6] Sistemai pasiteisinus, Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE) 1959 m. paruošė TIR konvenciją, kuri įsigaliojo 1960 m. Konvencijos populiarumas augo: 1960 m. išduota 100 tūkst. TIR knygelių, 1970 m. – 800 tūkst. XX a. septintame dešimtmetyje išpopuliarėjus naujoms krovinių vežimo priemonėms – konteineriams, susirūpinta pritaikyti konvenciją ir įvairiarūšiam transportui. 1975 m. UNECE paruošė naują TIR konvenciją, kuri įsigaliojo 1978 m. Daugiausia TIR knygelių, 3 mln., išduota 2013 m. Po to, dėl konvencijos įgyvendinimo problemų Rusijoje, jų skaičius sumažėjo.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Snieguolė Matulienė, Muitinės konvencija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-01-10. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ TIR Introduction, UNECE. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ 3,0 3,1 About the TIR. Introduction, UNECE. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ 4,0 4,1 TIR History, UNECE. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ Nutarimas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” veiksmų platinant TIR knygeles atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2014-04-18. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
- ↑ Seven decades: driving road transport, IRU. Nuoroda tikrinta 2023-11-06.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
