Varniniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Varniniai
Juodoji varna (Corvus corone)
Juodoji varna (Corvus corone)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Binomas
Corvidae
Vigors, 1825
Varninių (Corvidae) paplitimas pasaulyje
Varninių (Corvidae) šeimos paukščių paplitimas pasaulyje:
     savaime paplitę
     introdukuoti
     neseniai (po 1500 m.) išnykę
     seniai (prieš 1500 m.) išnykę
Geltonsnapė alpinė kuosa (Pyrrhocorax graculus)
Nuo kairės, dvi eurazinės kuosos (Corvus monedula), dešinėje – du paprastieji kovai (Corvus frugilegus)
Kanadiniai šiauriniai kėkštai (Perisoreus canadensis)
Švelniakuodis margasis kėkštas (Cyanocorax chrysops)
Amerikinė riešutinė (Nucifraga columbiana)
Baltapilvė dendrocita (Dendrocitta leucogastra)
Borneo trumpauodegė cysa (Cissa hypoleuca)
Storasnapė žydroji šarka (Urocissa caerulea)

Varniniai (Corvidae) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio šeima.

Varninių paukščių intelektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varniniai paukščiai tarp visų paukščių rūšių pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu. Neskaičiuojant primatų, iš visų kitų gyvūnų pagal intelekto koeficientą nusileidžia tik delfinams ir drambliams[1]. Lyginant pagal kūno dydžio santykį su kitais paukščiais, varniniai turi didžiausias smegenis. Jie sugeba pasinaudoti primityviais „įrankiais“, kad pasiektų tikslą[2]. Dalis varninių puikios atminties. Tarp tokių yra amerikinė riešutinė (Nucifraga columbiana), kuomet prieš žiemos sezoną 518 km² miško kvartale paslepia apie 30 000 sėklyčių ir vėliau, apie 90% jų sugeba surasti[3].

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai protingai atsargūs ar drąsūs, smalsūs paukščiai. Vienos rūšys sėslios, klajoklės, kitos sezoninės migrantės.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

plunksninis apdaras labai įvairus, nuo juodos spalvos, iki įvairių spalvingų atspalvių - pilkų, rudų, baltai juodų ar net gelsvų, rausvų, mėlynų, žalių, dažnai metalo blizgesio. Varninių paukščių galva didelė, snapas stambus, iš šonų kiek suplotas. Šnervės pridengtos į šerelius panašiomis plunksnomis (išskyrus kovų). Kojos stiprios, sparnai trumpi ir platūs.

Kūno dydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vieni stambiausių paukščių rūšių visame žvirblinių paukščių (Passeriformes) būryje. Varninių šeimos rūšių kūno ilgis 20–69 cm. Paprastieji krankliai (Corvus corax) ir baltapakaušiai ragasnapiai krankliai yra stambiausi ne tik varninių (Corvidae) šeimoje, bet ir visame žvirblinių paukščių būryje. Paprastųjų kranklių kūno ilgis 54-69 cm, svoris iki 2 kg, atstumas tarp išskleistų sparnų 115–160 cm. Baltapakaušių ragasnapių kranklių (Corvus crassirostris) kūno ilgis 60-70 cm, patelės vidutiniškai sveria 1,15 kg, o patinai apie 1,5 kg, o snapas 8–9 cm yra didžiausias tarp visų žvirblinių rūšių, didesnis ir už paprastojo kranklio.

Mažiausia varninių šeimoje rūšis yra mažasis meksikinis kėkštas (Cyanolyca nanus), kūno ilgis 20–23 cm, svoris 41 g.

Lizdavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lizdą krauna medžiuose, krūmuose, įvairiuose statiniuose, uoksuose. Deda 2–7 dėmėtus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 16–22 dienas. Jaunikliai lizde išbūna 3–5 savaites.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiu maistu.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitimas pasaulyje ir gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosmopolitai, paplitę beveik visame Žemės rutulyje. Gyvena įvairiame landšafte, dauguma rūšių laikosi miškuose, gyvenvietėse ar didelių miestų žaliose zonose dažnai dideliais būriais.

Alpinių kuosų (Pyrrhocorax) genties rūšys išskirtinai gyvena kalnuotose vietovėse. Pavyzdžiui raudonsnapė alpinė kuosa Europoje peri ne žemiau kaip 1200 m aukštyje, šiaurinėje Afrikoje dažniausiai peri 2000 m aukštyje ir 2400 m aukštyje peri Himalajų kalnų regione. Kalnų regionuose klajojančios vasarą aptinkamos 6000 m aukštyje, o Džomolungmo kalne buvo stebėtos 7950 m aukštyje. Geltonsnapė alpinė kuosa Europoje peri aukščiau kaip 1260 m, Maroke peri aukščiau kaip 2880 m aukštyje ir Himalajų kalnų regione aukščiau kaip 3500 m aukštyje. Geltonsnapė kniaukė yra perėjusi ir 6500 m aukštyje – aukščiau nei bet kuri kita paukščių rūšis, taip pat stebėtos klajojančios Everesto kalno 8200 m aukštyje.

Lietuvos varninių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena 9 rūšys:

Varninių paukščių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varninių šeimoje išskiriama 11 pošeimių, 25 gentys, kuriose yra 123 rūšys (iš jų 26 nykstančios ir nuo 1600 m. gamtoje viena išnykusi rūšis) bei 357 taksonai[4].

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna. Paukščiai. V., 1991, T.2, p. 82. ISBN 5-420-00398-8.
  • Logminas V. Lietuvos paukščiai. V., 1979, p. 178.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. livescience.com / The 5 Smartest Non-Primates on the Planet, Katharine Gammon, July 29, 2011
  2. books.google.co.uk / The Birds World By Nicolae Sfetc
  3. birds.com / Who’s the Smartest Bird? | June 26, 2006
  4. hbw.com / Family Corvidae

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka