Intelekto koeficientas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Intelekto koeficientas (IQ) – koeficientas, kuris nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu.

Intelekto testai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji šiuolaikiniai IQ testai – Stenfordo-Binė testai, sukurti 1905 metais Alfredo Binė kaip būdas atpažinti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis. Jis manė, kad žemesnis intelekto koeficientas reiškia, kad mokiniui reikia papildomai pasimokyti, bet ne sugebėjimą mokytis. Šią nuomonę vis dar palaiko dalis šių laikų mokslininkų.

Pakankamai didelės populiacijos intelekto testų rezultatai turėtų pasiskirstytų pagal Gauso skirstinį.

IQ testas yra pritaikomas konkrečiai šaliai ir būtinai turi būti to žmogaus gimtąja kalba.

IQ įvertinimas yra taip normalizuotas skaičius, kad vidutinis amžiaus grupės įvertinimas yra 100, taigi reikšmės virš 100 reiškia didesnį nei vidutinį tos amžiaus grupės IQ lygį, mažesnės reikšmės reiškia mažesnį lygį nei vidutinis. Dažniausiai testai paruošiami taip, kad standartinis nuokrypis (σ) būtų 15. Taip pat testai ruošiami taip, kad reikšmės pasiskirstytų pagal Gauso skirstinį.

Kai reikšmių pasiskirstymas įprastas (nuokrypis 15), apie 68 proc. žmonių IQ lygis yra tarp 85 ir 115. Į „normalų“ rėžį (70-130) patenka apie 95 % žmonių. Reikšmė žemiau 70 gali reikšti protinį atsilikimą (genetinį ar vystymosi sutrikimą), reikšmė virš 130 – labai talentingi ir gabūs žmonės. Mokslininkai autistai paprastai pasižymi įspūdingomis mąstymo galiomis, tačiau jų IQ lygis gali būti žemesnis nei vidutinis. 136 ar didesnės IQ reikšmės gaunamos maždaug 1 proc. žmonių.