Kuosos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Coloeus
Eurazinė kuosa (Corvus monedula)
Eurazinė kuosa (Corvus monedula)
Daurinės kuosos (Corvus monedula)
Daurinių kuosų (Corvus dauuricus) būrelis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Varnos
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Pogentė: Kuosos
(Wikispecies-logo.svg Coloeus)
Binomas
Coloeus
Pallas, 1766

Kuosos (lot. Coloeus, angl. Jackdaws, vok. Dohlen) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių pogentė. Žodis „coloeus“ yra naujosios lotynų kalbos skolinys iš antikinės graikų kalbos, reiškiančio kuosos „koloiós“ (κολοιός). Dalis ornitologų iki šiol mano kad tai varnų (Corvus) genties pogentė, o kiti, kaip kad tarptautinė ornitologų sąjunga (International Ornithologists' Union) arba Birds of South Asia. The Ripley Guide knygos autoriai jas laiko visiškai atskira varninių (Corvidae) šeimos gentimi.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pogentėje dvi rūšys:

  • Eurazinė kuosa (Corvus monedula Pallas, 1766) – išskiriami keturi porūšiai:
  1. Corvus monedula cirtensis (Rothschild & E. J. O. Hartert, 1912);
  2. Corvus monedula monedula Linnaeus, 1758;
  3. Corvus monedula soemmerringii J. G. Fischer von Waldheim, 1811;
  4. Corvus monedula spermologus Vieillot, 1817;

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuosų pogentės rūšys savaime paplitusios Eurazijoje. Siaurame ruože – šiaurinėje Mongolijoje ir apie Baikalo ežerą yra abiejų kuosų rūšių arealų sąlyčio riba.

Eurazinės kuosos aptinkamos beveik visoje Europoje – Britų salose, Iberijos pusiasalyje, Maroko ir Alžyro šiaurinėse dalyse, pietiniame Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kašmyre, vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Negyvena tik Europos šiaurės pakraščiuose – šiaurinėje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijoje, Islandijoje.

Daurinės kuosos paplitusios Tolimuosiuose Rytuose – Sibire apie Amūro upę, rytų Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijos pietvakariuose.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje savaime gyvena ir gana gausiai paplitusi viena rūšis – eurazinė kuosa, arba jos Corvus monedula soemmerringii porūšis. Lietuvoje iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažiausios varnų genties rūšys – dydžiu kuosos mažesnės už naminį karvelį, įskaitant uodegą apie 32–39 cm kūno ilgio, 110–265 g svorio, bet eurazinės kuosos už daurines kuosas truputį stambesnės. Abiejų rūšių viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, kitas plunksninis apdaras pilkšvas, balsvas arba pas daurines kuosas beveik baltas. Galva gana didelė.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus susisuka medžiuose, uoksuose, olų ir namų plyšiuose, ertmėse. Kontaktinėje rūšies išplitimo zonoje abi rūšys retkarčiais kryžminasi.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais. Kartais susimedžioja nedidelius graužikus ir šikšnosparnius. Pasmaguriauja paukščių kiaušiniais ir paukščių jaunikliais. Neatsisako lesti ir šalia kelio partrenktų negyvų gyvūnų. Po veisimosi sezono daugiausia lesa augalinio maisto – įvairius grūdus, giles, vaisius, uogas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka