Varnos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Corvus

Dėl sujaukto arealo
Havajinė varna (Corvus hawaiiensis)
laukinėje gamtoje išnykusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Varniniai
( Corvidae)
Gentis: Varnos
( Corvus)
Binomas
Corvus
Linnaeus, 1758

Varnos (Corvus) – varninių (Corvidae) šeimos paukščių gentis.

Anksčiau varnų genčiai buvo priskiriamos kuosos, kurios dabar išskirtos į atskirą varninių šeimos Coloeus gentį.

Amerikinių varnų (Corvus brachyrhynchos) būrio kranksėjimas
Grand Tetono nacionaliniame parke (JAV) paprastojo kranklio (Corvus corax) kranksėjimas
Kovų (Corvus frugilegus) kolonijos kranksėjimai
Baltapakaušis ragasnapis kranklys (Corvus crassirostris) – išskiriamas į atskirą ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę
Margoji varna (Corvus albus)
Amerikinė varna (Corvus brachyrhynchos)
Pilkoji varna (Corvus cornix)
Paprastasis kovas (Corvus frugilegus)
Espanjolinė varna (Corvus leucognaphalus)
Didžiasnapė varna (Corvus macrorhynchos)
Australinės varnos (Corvus orru)
Rudagalviai krankliai (Corvus ruficollis)
Trumpauodegis kranklys (Corvus rhipidurus)
Naminės varnos (Corvus splendens)
Tasmaninis kranklys (Corvus tasmanicus)

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vidutinio dydžio paukščiai – dažniausias dominuojantis kūno ilgis 38–53 cm. Paprastieji krankliai (Corvus corax), kurių kūno ilgis apie 54-69 cm, svoris iki 2 kg, išskėstų sparnų tarpugaliai 115–160 cm, yra stambiausi paukščiai ne tik varnų (Corvus) gentyje ir visoje varninių (Corvidae) šeimoje, bet ir visame žvirblinių paukščių (Passeriformes) būryje. Varnų (Corvus) genties plunksniniame apdare dominuoja juoda spalva su įvairiais blizgančiais atspalviais, bei rečiau ruda spalva. Kai kurių rūšių, šalia dominuojančių juodų plunksnų, dalį kūno dengia šviesiai ar tamsiai pilka, dar rečiau balta, balsva spalvos.

Varnų genties paukščių intelektas ir elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai protingai atsargūs, smalsūs, įžūlūs, agresyvūs ir turintys vieną aukščiausių intelekto koeficientą tarp visų pasaulio gyvūnų rūšių paukščiai. Turi gebą pasinaudoti tam tikrais „įrankiais“, kad pasiektų tikslą[1]. Dalis šių paukščių negalėdami perskelti riešuto, jį numeta ant kelio, kad pervažiavusi mašina jį sutraiškytų ir po to viduje esančią valgomą dalį sulesa[2]. Jie pasižymi labai gera atmintimi. Mokslininkų tyrimai parodė, kad varnos gali ne tik prisiminti žmonių veidus, bet ir slėpti savo maistą tam, kad jo nepaimtų kitos varnos ir kiti gyvūnai, ir vėliau jį susirasti. Naujosios Kaledonijos varnų (Corvus moneduloides) gabumai mokslininkams jau seniai ne paslaptis, kurios pačios naudoja bei gaminasi „instrumentus“ vabzdžių gaudymui. Yra nustatyta, kad šios varnos susirenka į bendras „vakarienes“, per kurias vienos iš kitų mokosi naujų gudrybių. Dažniausiai jos bendrauja su tos pačios šeimos nariais, o svetimų privengia. Jau anksčiau buvo iškelta hipotezė, kad šalia žmonijos bei žmogbeždžionių, dar ir Naujosios Kaledonijos varnos turi tam tikras „technologines kultūras“[3]. O Vašingtono universiteto mokslininkas John’as Marzluff’as jau anksčiau yra nustatęs, kad varnos geba atskirti žmonių veidus ir įsidėmėti savo priešus. Tad jeigu žmogus joms padaro kažką blogo, net praėjus keleriems metams, varnos atsimena jo veidą ir gali kerštauti[4]. Vienoje Ezopo pasakėčioje pasakojama apie varną, norėjusią atsigerti iš ąsočio. Vandens buvo nedaug ir varna negalėjo jo pasiekti. Parversti ąsočio taip pat nepavyko, tad varna nusprendė į ąsotį primesti akmenėlių, kad pakiltų vandens lygis. Šiam pasakojimui daugiau nei 2500 metų. Anglijoje esančio Kembridžo universiteto mokslininkai bandymuose su varnomis pakartojo pasakėčioje aprašomą įvykį – varnos būtent taip ir pasielgė kaip pasakojama Ezopo pasakėčioje. Nepamokytos jos ėmė mesti į vamzdelį akmenis, kad pakiltų vanduo ir pasiektų jame esantį maistą[5].

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiu maistu, tiek augaliniu, tiek gyvuliniu – vaisiais, pelėmis, kiaušiniais, sėklomis, varlėmis, dvėseliena, smulkesniais paukščiais ir jų jaunikliais, kirmėlėmis, žuvimis, moliuskais, vabzdžiais. Maisto įvairovė priklauso ir nuo varnų genties paukščių rūšių gyvenamo geografinio regiono, biotopo bei maisto šaltinių gausumo.

Varnų priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis priešas žmogus. Iš kitų jų priešų, tai didesni pelėdiniai paukščiai, vištvanagiai, raudonuodegiai suopiai (Buteo jamaicensis), raudonpečiai suopiai (Buteo lineatus).

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios varnų genties rūšys laukinėje gamtoje išgyvena gana neilgai – patelės 3,3 metus, patinėliai vidutiniškai 4,9 metus, bet kai kurie paukščiai išgyvena ir iki 17–21 metų. Seniausia nelaisvėje amerikinė varna išgyveno 29 1/2 metų[6]. Nuo 1999 metų Šiaurės Amerikos žemyne pirmą kartą užregistruotas taip vadinamas Vakarų Nilo virusas[7]. Dabar jis paplito per visą žemyną, ir ypač pavojingas amerikinėms varnoms, kuriuo apsikrėtę nugaišta per savaitę ir tik keletas jų išgyvena.

Kiti faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad varnų gentis susiformavo Palearktikoje – vienoje iš aštuonių biogeografinių ekologinių Žemės sausumos sričių[8].

Varnų rūšys turi labai gerą regą bei puikią klausą. Šios rūšys turi panašų kranksėjimą. Skrenda apie 48 km/val. greičiu, o trumpuose nuotoliuose gali skristi iki 96 km/val. greičiu[9].

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varnų gentis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.

Varnų genties rūšys Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena 4 rūšys:

  • Corvus corax – Paprastasis kranklys; Lietuvoje peri, sėslus, kartais klajoja.
  • Corvus cornix – Pilkoji varna; Lietuvoje perinti, dažna.
  • Corvus corone – Juodoji varna; Lietuvoje neperi, retais atvejais stebima bet kuriuo metų laiku.
  • Corvus frugilegus – Paprastasis kovas; Metų sezonų migrantas. Lietuvoje perintis, dažnas.

Varnų genties pogentės ir rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varnų gentyje dvi pogentės ir 43 rūšys:

Kartais išskiriami į atskirą varninių (Corvidae) šeimos, ragasnapių kranklių (Corvultur) gentį. Pogentės rūšys paplitę rytų ir pietryčių Afrikoje.

  1. Corvus albicollis sin. Corvultur albicollis – Baltakaklis ragasnapis kranklys; Savaiminis pietryčių Afrikoje. Aptinkamas Ugandoje, Ruandoje, Burundyje, vakarų Kenijoje, Tanzanijoje, pietų ir rytų Kongo demokratinėje respublikoje, Zambijoje, Malavyje, šiaurės ir vakarų Mozambike, Zimbabvėje išskyrus jos vakarinę dalį, Pietų Afrikos Respublikos rytuose ir pietuose, Svazilende, Lesote.
  2. Corvus crassirostris sin. Corvultur crassirostris – Baltapakaušis ragasnapis kranklys; Savaiminis rytų Afrikos nedidelėje dalyje – daugiausia Etiopijoje, kiek mažiau Eritrejoje ir šiaurės vakarų Somalyje.
  1. Corvus albus – Margoji varna; Savaiminė nuo centrinės Afrikos pakraščių iki Afrikos pietų.
  2. Corvus bennetti – Mažoji varna. Savaiminė Australijoje.
  3. Corvus brachyrhynchos – Amerikinė varna; Savaiminė visoje JAV (išskyrus Aliaską ir Havajus), pietų Kanadoje, šiaurinėje Meksikoje. Išskiriami 3 porūšiai: Corvus brachyrhynchos brachyrhynchos, Corvus brachyrhynchos hesperis, Corvus brachyrhynchos pascuus.
  4. Corvus capensis – Kapinė varna; Išskiriami du porūšiai: Corvus capensis capensis – paplitę pietinėje Afrikoje ir Corvus capensis kordofanensis – paplitę rytų Afrikoje.
  5. Corvus caurinus – Aliaskinė varna. Savaiminė pietvakarinėje Aliaskoje ir Olimpijos pusiasalyje.
  6. Corvus cornix – Pilkoji varna; Savaiminė šiaurės ir rytų Europoje, bei šiaurinėje Afrikoje. Plačiai paplitusi ir Lietuvoje.
  7. Corvus corone – Juodoji varna. Savaiminė vakarinėje ir centrinėje Europoje bei Rytų Azijoje. Lietuvoje reta ir neperi.
  8. Corvus corax – Paprastasis kranklys; Paplitęs plačiai – beveik visoje Eurazijoje, išskyrus jos pietų dalis. Didesnėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje. Gana dažni ir Lietuvoje. Išskiriama 11 porūšių: Corvus corax canariensis, Corvus corax clarionensis, Corvus corax corax, Corvus corax hispanus, Corvus corax kamtschaticus, Corvus corax laurencei, Corvus corax principalis, Corvus corax sinuatus, Corvus corax tibetanus, Corvus corax tingitanus, Corvus corax varius.
  9. Corvus coronoides – Australinis krankys; Savaiminiai rytų, pietų bei pietvakarių Australijoje.
  10. Corvus cryptoleucus – Čihuahua kranklys; Savaiminis Šiaurės Amerikos žemyno pietvakariuose – aptinkamas JAV pietvakariuose ir šiaurės vakarų Meksikoje.
  11. Corvus edithae – Somalinė varna. Savaime paplitusi šiaurės rytų Afrikoje – Eritrėjoje, Džibutyje, rytų ir pietų Etiopijoje, didžiojoje Somalio dalyje, pietryčių Sudane, šiaurės Kenijoje.
  12. Corvus enca – Laibasnpė varna; Savaiminė Filipinuose, Borneo, Sumatroje, Javoje, Sulavesio saloje, pietinėje Malakos pusiasalio dalyje.
  13. Corvus florensis – Floreso varna; Savaiminė Floreso saloje.
  14. Corvus frugilegus – Paprastasis kovas; Išskiriami du porūšiai: Corvus frugilegus frugilegus – paplitę Europoje ir vakarų Sibire. Corvus frugilegus pastinator – paplitę Vidurio Sibire bei šiaurinėje Mongolijoje.
  15. Corvus fuscicapillus – Rudagalvė varna; Savaiminė Naujosios Gvinėjos vakarinių dalių pakraščiuose.
  16. Corvus hawaiiensis – Havajinė varna. Savaiminė Havajuose.
  17. Corvus imparatus – Tamaulipinė varna; Aptinkama nedidelėje šiaurės rytų Meksikos dalyje.
  18. Corvus insularis – Bismarko varna; Savaiminė Melanezijos Bismarko salyne.
  19. Corvus jamaicensis – Jamaikinė varna; Savaiminė Jamaikos saloje.
  20. Corvus kubaryi – Marianinė varna; Savaiminė Marianų salyno keliose šiaurinėse salose – Guame ir Rotos saloje (Rota island).
  21. Corvus leucognaphalus – Espanjolinė varna; Savaiminė Espanjolos ir Puerto Riko salose.
  22. Corvus macrorhynchos – Didžiasnapė varna; Išskiriama 11 porūšių: Corvus macrorhynchos colonorum, Corvus macrorhynchos connectens, Corvus macrorhynchos culminatus, Corvus macrorhynchos intermedius, Corvus macrorhynchos japonensis, Corvus macrorhynchos levaillantii, Corvus macrorhynchos macrorhynchos, Corvus macrorhynchos mandshuricus, Corvus macrorhynchos osai, Corvus macrorhynchos philippinus, Corvus macrorhynchos tibetosinensis[11]. Aptinkama dideliame pietryčių Azijos žemyno regione bei dalyje Indonezijos salyno salų esančių arčiau žemyno.
  23. Corvus meeki – Bugenvilio varna; Savaiminė Solomonų salyno šiaurinėse salose.
  24. Corvus mellori – Mažasis kranklys; Savaiminis pietryčių Australijoje.
  25. Corvus moneduloides – Naujosios Kaledonijos varna. Savaiminė Naujojoje Kaledonijoje.
  26. Corvus nasicus – Kubos varna; Savaiminė Kuboje ir netolimose salose.
  27. Corvus orru – Australinė varna; Išskiriami trys porūšiai: Corvus orru orru, Corvus orru latirostris, Corvus orru cecilae. Paplitusios didžiojoje Australijos dalyje, Naujojoje Gvinėjoje ir gretimose salose.
  28. Corvus ossifragus – Žuvinė varna. Savaiminė JAV pietryčiuose.
  29. Corvus palmarum – Palminė varna. Savaiminė Kubos ir Espanjolos salose. Išskiriami du porūšiai: Corvus palmarum minutus, Corvus palmarum palmarum.
  30. Corvus rhipidurus – Trumpauodegis kranklys; Paplitęs Afrikos rytuose, Sacharos pietuose, Arabijos pusiasalio pietvakariuose ir vakaruose.
  31. Corvus ruficollis – Rudagalvis kranklys; Gyvena Šiaurės Afrikoje, Arabijos pusiasalyje Afganistane, Pakistane. Išskiriamas somalinės varnos (Corvus ruficolis edithae) porūšis, kuris gyvena šiaurės rytų Afrikoje.
  32. Corvus sinaloae – Corvus sinaloae; Gyvena Meksikoje nuo Sonoros iki Kolimos valstijos palei Kalifornijos įlanką ir Ramiojo vandenyno pakrantę.
  33. Corvus splendens – Naminė varna; Savaiminė pietų Azijoje, tai yra Indijoje, Nepale, Butane, pietryčių Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, Birmoje, pietryčių Irane.
  34. Corvus tasmanicus – Tasmaninis kranklys; Gyvena Tasmanijos ir gretimose salose.
  35. Corvus torquatus – Apykaklinė varna. Gyvena rytų Kinijoje iki Vietnamo.
  36. Corvus tristis – Plikoji varna; Savaiminė visoje Naujosios Gvinėjos bei gretimose salose.
  37. Corvus typicus – Spiegiančioji varna. Savaiminė Sulavesio saloje ir keliose gretimose nedidelėse salose.
  38. Corvus unicolor – Bangajaus varna; Savaiminė nedidelėje Bangajaus saloje (Banggai Island).
  39. Corvus validus – Ilgasnapė varna; Savaiminė šiaurinėse Molukų salose.
  40. Corvus violaceus – Violetinė varna; Gyvena Indonezijos salyno Seramo saloje.
  41. Corvus woodfordi – Baltasnapė varna; Savaiminė Solomonų salyno pietinėse salose.

Priešistoriniais laikais išnykusios varnų genties rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Corvus antipodum – Maorinis kranklys; Endeminė Naujosios Zelandijos rūšis išnykusi nuo XVI a. Išskiriami du porūšiai: šiaurinis maorinis kranklys (Corvus antipodum antipodum Forbes, 1893) gyvenęs Šiaurės saloje ir pietinis maorinis kranklys (Corvus antipodum pycrofti Gill, 2003), gyvenęs Pietų saloje.
  2. Corvus impluviatus – Stambiasnapė varna; Gyvenusi Havajų salose. Išnyko priešistoriniais laikais.
  3. Corvus moriorum – Čataminis kranklys; Gyvenusi Čatamo salose. Išnyko priešistoriniais laikais.
  4. Corvus pumilis – Puertorikinė varna; Gyvenusi Puerto Rike. Išnyko priešistoriniais laikais. Galimai tai Corvus nasicus arba Corvus palmarum porūšis.
  5. Corvus viriosus – Tvirtoji varna; Priešistoriniais laikais gyvenusi Havajų salose.

Varnų genties rūšys pagal rastas fosilijas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal fosilijų iškasenas identifikuotos varnų išnykusios rūšys:

  1. Corvus antecorax; Europoje rastos fosilijos iš vėlyvojo plioceno ir vėlyvojo pleistoceno. Galbūt tai Corvus janossyi arba Corvus corax porūšis.
  2. Corvus betfianus; Rumunijoje rastos fosilijos iš ankstyvojo pleistoceno. Galbūt tai Corvus corone arba Corvus cornix.
  3. Corvus fossilis; Rūšis nustatyta pagal iš vėlyvojo pleistoceno rastas fosilijas Vokietijos Sevekenbergo (Seveckenberg) vietovėje, galbūt tai Corvus corax porūšis.
  4. Corvus hungaricus; Identifikuota iš vėlyvojo plioceno ir ankstyvojo pleistoceno laikotarpio fosilijų. Gyveno pietinėje Europoje.
  5. Corvus galushai; Identifikuota iš vėlyvojo mioceno laikotarpio fosilijų. Gyveno dabartinėje JAV teritorijoje.
  6. Corvus larteti; Iš vėlyvojo mioceno laikotarpio fosilijų. Gyveno dabartinės Prancūzijos teritorijoje ir gal Vidurio Europoje.
  7. Corvus moravicus; Iš vėlyvojo plioceno ir ankstyvojo pleistoceno fosilijų. Gyveno vidurio ir rytų Europoje. Galimai tai Corvus monedula porūšis.
  8. Corvus neomexicanus; Iš vėlyvojo pleistoceno fosilijų, surastų Kauai salos Sausajame urve (Dry Cave).
  9. Corvus pliocaenus; Iš vėlyvojo plioceno ir galbūt ankstyvojo ir viduriniojo pleistoceno Europoje rasta fosilija. Galbūt tai Corvus corone arba Corvus cornix porūšis.
  10. Corvus praecorax; Iš ankstyvojo plioceno laikotarpio. Gyveno dabartinės Prancūzijos teritorijoje. Galbūt tai Corvus corone arba Corvus cornix porūšis.
  11. Corvus simionescui; Iš ankstyvojo plioceno fosilijų rastų Rumunijoje. Galbūt tai Corvus corone arba Corvus cornix porūšis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]