Kuosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Corvus monedula
Eurazinė kuosa (Corvus monedula)
Eurazinė kuosa (Corvus monedula) Lietuvoje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Varnos
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Pogentė: Kuosos
(Wikispecies-logo.svg Coloeus)
Rūšis: Eurazinė kuosa
(Wikispecies-logo.svg Corvus monedula)
Binomas
Corvus monedula
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas
Eurazinių kuosų paplitimo arealas

Eurazinė kuosa (lot. Corvus monedula, angl. Western jackdaw, vok. Dohle) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Lietuvoje įprastai vadinama kuosa, rečiau – kniauke, pusvarne.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuosos kūno ilgis 34-39 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Dydžiu mažesnė už naminį karvelį, o nuo kitų varninių paukščių skiriasi dydžiu, šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi eurazinių kuosų porūšiai:

  1. Corvus monedula cirtensis (Rothschild & E. J. O. Hartert, 1912); Paplitusios šiaurės rytų Alžyre.
  2. Corvus monedula monedula Linnaeus, 1758; Paplitusios Skandinavijoje.
  3. Corvus monedula soemmerringii J. G. Fischer von Waldheim, 1811; Paplitusios nuo Centrinės Europos rytų (pietinėje Suomijoje, Baltijos šalyse įskaitant Lietuvą, rytų Lenkijoje, Balkanuose, Graikijoje), dar toliau į rytus (Turkijoje, Kipre, šiauriniame Izraelyje, pietinėje Vakarų Sibiro dalyje iki Baikalo ežero, Vidurinėje Azijoje, vakarinės Kinijos Sindziango provincijoje], Kašmyre).
  4. Corvus monedula spermologus Vieillot, 1817; Paplitusios Vakarų ir Centrinėje Europoje iki Maroko ir šiaurės vakarų Alžyro.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazinės kuosos aptinkamos beveik visoje Europoje - Britų salose, Iberijos pusiasalyje, Maroko ir Alžyro šiaurinėse dalyse, pietiniame Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kašmyre, vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Negyvena tik Europos šiaurės pakraščiuose - šiaurinėje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijoje, Islandijoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena Eurazinių kuosų Corvus monedula soemmerringii porūšis. Šalyje jos iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazinės kuosos kranksėjimas Estijoje

Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – pilkosiomis varnomis, kovais, paprastaisiais krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.

Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-6 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 17-18 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazinės kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais - vabzdžiais, jų vikšrais, kirmėlėmis, taip pat pagauna nedidelių pelinių graužikų, šikšnosparnių, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Ne veisimosi metu minta augaliniu maistu - grūdais, gilėmis, padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padidėjusi eurazinių kuosų populiacija miestuose kelia triukšmą, teršia aplinką, iš sąvartynų į gyvenamus rajonus atneša parazitinių kirmėlių kiaušinių, infekcinių ligų sukėlėjų. Be to, kuosos kelia grėsmę saugiam lėktuvų skraidymui. Todėl jų skaičius turi būti reguliuojamas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]