Smegenys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Šoninis smegenų vaizdas

Smegenys (lot. cerebrum) – organas, sudarantis centrinę nervų sistemą. Galvos smegenis sudaro šios dalys:

  • galinės smegenys (didieji pusrutuliai)
  • tarpinės smegenys (pagumburis ir gumburas)
  • vidurinės smegenys
  • užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės)
  • pailgosios smegenys

Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) medžiagų.

Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais (lot. nuclei), o smegenų paviršiuje – žieve (lot. cortex). Smegenų žievė skirstoma į kaktinę skiltį (lot. lobus frontalis), momeninę skiltį (lot. lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lot. lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lot. lobus temporalis). Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (lot. cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (lot. medulla oblangata).

Baltoji medžiaga sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas. Baltojoje medžiagoje yra skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Jie skirstomi į asociacinius, komisūrinius ir projekcinius.

Pilkoji medžiaga nugaros smegenyse išsidėsčiusi „H“ („drugelio“) forma, o baltoji medžiaga – aplink.

Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.

Skersinis smegenų pjūvis

Smegenų žievė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Galvos smegenų žievė“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Kaktinė skiltis (lot. lobus frontalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutiniame šoniniame paviršiuje kaktinę skiltį nuo momeninės skiria labai gerai išsivysčiusi aiški centrinė vaga (sulcus centralis). Apačioje ir šone nuo smilkininės skilties skiria šoninė vaga (sulcus lateralis).
Ši skiltis yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą. Taip pat šios skilties funkcija yra susijusi ir su atmintimi.

Sutrikdžius ar pažeidus šią skiltį žmogaus emocinis atsakas gali tapti neįprastas ar neadekvatus, gali atsirasti ryškios emocijų permainos, sutrikti samprotavimo ir/ar kalbos gebėjimai, koordinacija.

Momeninė skiltis (lot. lobus parietalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Momeninė skiltis yra aukščiau pakaušinės skilties, už kaktinės skilties.
Ši smegenų žievės dalis atsako už judėjimą, orientaciją, stimulų atpažinimą bei suvokimą.

Sutrikdžius ar pažeidus šią smegenų dalį, žmogus gali prarasti orientaciją erdvėje, gebėjimą atlikti matematinius veiksmus, atpažinti simbolius.

Pakaušinė skiltis (lot. lobus occipitalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakaušinė skiltis neturi aiškių ribų, atskiriančių ją nuo momeninės ir smilkininės skilties.
Joje yra regos centras, ji atsakinga už vaizdo apdorojimą.

Sutrikdžius ar pažeidus šią sritį, žmogus gali dalinai arba visiškai apakti.

Smilkininė skiltis (lot. lobus temporalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią skiltį nuo kaktinės skilties ir momeninės skilties apriboja šoninė vaga (sulcus lateralis).
Sritis atsako už vaizdinę atmintį, ilgalaikę atmintį, garsų apdorojimą.

Sutrikdžius ar pažeidus šią smegenų dalį, gali sutrikti garsų ir/ar vaizdo suvokimas, atsirasti ilgalaikės atminties sutrikimų.

Pailgosios smegenys (lot. medulla oblongata) ir tiltas (lot. pons)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pailgosios smegenys – tai smegenų kamieno dalis, savo sandara yra pereinamoji sritis tarp nugaros ir galvos smegenų. Ši smegenų dalis atsako už autonomines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, rijimą, čiaudėjimą. Svarbu paminėti, kad pailgosios smegenys padeda nervų signalams pereiti iš galvos smegenų į nugaros smegenis.
Ši smegenų dalis yra atsakinga už gyvybiškai svarbias funkcijas, apima gyvybiškai svarbius centrus.

Šios srities pažeidimai gali sutrikdyti gyvybines funkcijas ir būti mirtini.

Pailgųjų smegenų centrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Refleksiniai centrai – reaguoja juos sudirginus (pvz., mirksėjimo, kosėjimo, kramtymo, seilių sekrecijos, vėmimo)
  • Refleksiniai-automatiniai centrai – patys geba generuoti nervinius impulsus (vazomotorinis, kvėpavimo). Pastarieji centrai yra pailgųjų smegenų tinkliniame darinyje
  • Pailgosios smegenys ir tiltas užtikrina kūno pozos palaikymą:
  1. Statinių refleksų centrai – kai kūnas atsiduria neįprastoje padėtyje, išlaikoma normali poza
  2. Statokinetinių refleksų centrai – kūnui judant užtikrina kūno raumenų tonuso tolygų pasiskirstymą
  • Pailgosiose smegenyse (IV smegenų skilvelio dugne) yra galvinių nervų branduoliai:         
  1. Klajoklio nervo branduolys, reguliuojantis: širdies darbą (slopina); lytinių organų, smegenų dangalų, širdies tonusą (mažina); virškinimo sulčių sekreciją (didina); virškinimo trakto motoriką (didina, greitina)
  • Pailgųjų smegenų branduoliuose vyksta pirminė sensorinių dirgiklių sukelto jaudinimo analizė:
  1. Trišakio nervo branduoliai – veido odos jautrumo analizė
  2. Liežuvinio ryklės nervo branduoliai – skonio jutimo centrai
  3. Klausos nervo branduoliai – klausos jutimo centrai
  • Tilto tinkliniame darinyje yra pneumotaktinis centras, užtikrinantis ritmišką ir tolygų kvėpavimą;
  • Tilto neuronai aktyvina nugaros smegenų neuronus

Vidurinės smegenys (lot. mesencephalon)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidurines smegenis sudaro keturkalnis ir smegenų kojytės.

Keturkalnio funkcijos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai regos centrai, kurie:

  • Užtikrina binokuliarinį matymą
  • Yra atsakingi už orientacines reakcijas
  • Yra atsakingi už eilę autonominių reakcijų, pvz. akomodaciją ir vyzdžio refleksą užtikrinančių akies lygiųjų raumenų susitraukimą.

Apatiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai klausos centrai, kurie:

  • Sąlygoja suklusimą
  • Sąlygoja motorines-orientacines reakcijas į garsą

Svarbi keturkalnio funkcija – budrumo reakcijų formavimas, dar vadinamas kaip keturkalnio refleksas. Jis atsiranda staiga padirginus stipriu šviesos ar garso dirgikliu, pasireiškia krūptelėjimu, budrumu, staigiu galvos pasukimu į dirgiklio pusę.

Tarpinės smegenys (lot. diencephalon)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpines smegenis sudaro gumburas, pogumburis ir smegenų pagalvės. Tarpinės smegenys yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra tarsi įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik maža jų dalis – pogumburis (lot. hypothalamus) gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje, kuris yra virš pleištakaulio kūno.

Gumburą sudaro branduoliai, juos pagal funkciją galima skirstyti į:

  • Specifinius (projekcinius)
  • Nespecifinius
  • Asociacinius
  • Motorinius

Pogumburio funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pogumburis – tai tarpinių smegenų struktūra, kuri reguliuoja:

  • Autonomines, somatines ir endokrinines organizmo funkcijas
  • Emocijas
  • Elgseną
  • Organizmo homeostazę

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėžio informacijos centras. Smegenų struktūra ir funkcija Nervų sistema ir jos dalys

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg

Vikiteka