Smegenys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Šoninis smegenų vaizdas

Smegenys (lot. cerebrum) – organas, sudarantis centrinę nervų sistemą. Galvos smegenis sudaro šios dalys:

  • galinės smegenys (didieji pusrutuliai)
  • tarpinės smegenys (pagumburis ir gumburas)
  • vidurinės smegenys
  • užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės)
  • pailgosios smegenys.

Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) medžiagų.

Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais (lot. nuclei), o smegenų paviršiuje – žieve (lot. cortex). Smegenų žievė yra skirstoma į kaktinę skiltį (lobus frontalis), momeninę skiltį (lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lobus temporalis).Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (medulla oblangata).

Baltoji medžiaga sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas.Baltojoje medžiagoje yra skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Jie, atitinkamai pagal paskirtį, skirstomi į asociacinius,komisūrinius ir projekcinius.

Pilkoji medžiaga nugaros smegenyse išsidėsčiusi „H“ („drugelio“) forma, o baltoji medžiaga – aplink.

Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.

Skersinis smegenų pjūvis

Smegenų žievė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Galvos smegenų žievė“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Kaktinė skiltis (lot. lobus frontalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutiniame šoniniame paviršiuje kaktinę skiltį nuo momeninės skiria labai gerai išsivysčiusi (aiški) centrinė vaga, sulcus centralis. Apačioje ir šone nuo smilkininės skilties skiria šoninė vaga (sulcus lateralis). Ši skiltis yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą. Taip pat šios skilties funkcija yra susijusi ir su atmintimi.

Sužalojus kaktinę skiltį žmogaus emocinis atsakas gali tapti neįprastas, gali atsirasti ryškios emocijų permainos.

Momeninė skiltis (lot. lobus parietalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Momeninė skiltis yra aukščiau pakaušinės skilties, už kaktinės skilties. Ši smegenų žievės dalis atsako už judėjimą, orientaciją, atpažinimą bei stimulų suvokimą.

Sutrenkus šią smegenų dalį yra galimybė, kad žmogus neteks galimybės atlikti matematinius veiksmus.

Pakaušinė skiltis (lot. lobus occipitalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakaušinė skiltis neturi aiškių ribų, skiriančių ją nuo momeninės ir smilkininės skilties. Joje yra regos centras, ji atsakinga už vaizdo apdorojimą.

Šiai smegenų skilčiai patyrus žalą atsiranda galimybė dalinai arba visiškai apakti.

Smilkininė skiltis (lot. lobus temporalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smilkininę skiltį nuo kaktinės skilties ir momeninės skilties apriboja šoninė vaga (sulcus lateralis). Smilkininė skiltis atsako už vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą.

Jeigu ši smegenų dalis yra pažeidžiama, žmogus sunkiau girdi ir suvokia garsus bei vaizdą. Taip pat jam gali atsirasti kalbos supratimo problemų, neatmetama galimybė, jog aukai gali pasireikšti ilgalaikės atminties sutrikimai.

 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Pailgosios smegenys“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Pailgosios smegenys (lot. medulla oblongata) ir tiltas (lot. pons)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pailgosios smegenys – tai smegenų kamieno dalis, savo sandara yra pereinamoji sritis tarp nugaros ir galvos smegenų. Ši smegenų dalis atlieka didelį vaidmenį valdant autonomines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, ryjimą bei čiaudėjimą. Svarbu paminėti, kad pailgosios smegenys padeda nervų signalams pereiti iš galvos smegenų į nugaros smegenis.

Ši smegenų dalis yra ypač svarbi, nes ji yra atsakinga už gyvybiškai svarbias funkcijas, kadangi šiose smegenų vietose yra daug gyvybiškai svarbių centrų. Žala šiai smegenų kamieno daliai gali būti labai pavojinga ir mirtina.

Pailgųjų smegenų centrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Refleksiniai centrai – funkcionuoja juos sudirginus (pvz., mirksėjimo, kosėjimo, kramtymo, seilių sekrecijos, vėmimo);
  • Refleksiniai-automatiniai centrai – patys geba generuoti nervinius impulsus (vazomotorinis, kvėpavimo). Pastarieji centrai yra pailgųjų smegenų tinkliniame darinyje.
  • Pailgosios smegenys ir tiltas užtikrina kūno pozos palaikymą:
  1. Statinių refleksų centrai – kai kūnas atsiduria neįprastoje padėtyje, išlaikoma normali poza;
  2. Statokinetinių refleksų centrai – sukantis kūnui užtikrina kūno raumenų tonuso tolygų pasiskirstymą.
  • Pailgosiose smegenyse (IV smegenų skilvelio dugne) yra galvinių nervų branduoliai:         
  1. Klajoklio nervo branduolys, reguliuojantis: širdies darbą (jį slopina); ai kurių kraujagyslių tonusą (lytinių organų, smegenų dangalų, širdies) (tonusą mažina); virškinimo sulčių sekreciją (sekreciją didina); virškinimo trakto motoriką (didina, greitina).
  • Pailgųjų smegenų branduoliuose vyksta pirminė sensorinių dirgiklių sukelto jaudinimo analizė:
  1. Trišakio nervo branduoliai – veido odos jautrumo analizė;
  2. Liežuvinio ryklės nervo branduoliai – skonio jutimo centrai;
  3. Klausos nervo branduoliai – klausos jutimo centrai.
  • Tilto tinkliniame darinyje yra pneumotaktinis centras, užtikrinantis ritmišką ir tolygų kvėpavimą;
  • Tilto neuronai aktyvina nugaros smegenų neuronus.

Vidurinės smegenys (lot. mesencephalon)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidurines smegenis sudaro keturkalnis ir smegenų kojytės.

Keturkalnio funkcijos:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai regos centrai, kurie:

  • Užtikrina binokuliarinį matymą;
  • Yra atsakingi už orientacines reakcijas;
  • Yra atsakingi už eilę autonominių reakcijų (pvz., akomodaciją ir vyzdžio refleksą užtikrinančių akies lygiųjų raumenų susitraukimą).

Apatiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai klausos centrai, kurie:

  • Sąlygoja suklusimą;
  • Sąlygoja motorines-orientacines reakcijas į garsą.

Svarbi keturkalnio funkcija – budrumo reakcijų formavimas (keturkalnio refleksas). Jis atsiranda staiga padirginus stipriu šviesos ar garso dirgikliu; pasireiškia krūptelėjimu, budrumu, staigiu galvos pasukimu į dirgiklio pusę.

Tarpinės smegenys (lot. diencephalon)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpines smegenis sudaro gumburas, pogumburis ir smegenų pagalvės. Tarpinės smegenys yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra tarsi įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik nedidelė jo dalis- pogumburis (lot. hypothalamus) gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje. Jis guli virš pleištakaulio kūno.

Gumburą sudaro branduoliai, o branduolius pagal funkciją galima skirstyti į:

  • Specifinius (projekcinius),
  • Nespecifinius,
  • Asociacinius,
  • Motorinius.

Pogumburio funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pogumburis – tai tarpinių smegenų struktūra, kuri reguliuoja:

  • Autonomines, somatines ir endokrinines organizmo funkcijas;
  • Emocijas;
  • Elgseną;
  • Organizmo homeostazę.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėžio informacijos centras. Smegenų struktūra ir funkcija Nervų sistema ir jos dalys

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Commons-logo.svg

Vikiteka