Paprastoji riešutinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nucifraga caryocatactes
Paprastoji riešutinė (Nucifraga caryocatactes)
Paprastoji riešutinė

Paprastosios riešutinės čirškėjimas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Riešutinės
(Wikispecies-logo.svg Nucifraga)
Rūšis: Paprastoji riešutinė
(Wikispecies-logo.svg Nucifraga caryocatactes)
Binomas
Nucifraga caryocatactes
Linnaeus, 1758
Riešutinės paplitimo arealas
Paprastųjų ir kašmyrinių riešutinių savaiminio paplitimo arealas:
     Paprastoji riešutinė (Nucifraga caryocatactes)
     Nucifraga caryocatactes hemispila
     Kašmyrinė riešutinė (Nucifraga multipunctata)
    
Sinonimai
  • Corvus caryocatactes Linnaeus, 1758

Paprastoji riešutinė (Nucifraga caryocatactes) – varninių (Corvidae) šeimos, riešutinių (Nucifraga) genties paukščių rūšis. Lietuvoje nuo seno vadinama tiesiog riešutine.

Lietuvoje nėra dažna, čia peri retai[2], rudenį atskrenda šiaurinių sričių paukščiai. Iš šiaurinių kraštų atskridę paukščiai būna nebaikšūs, patiklūs, todėl daug jų žūva po automobilių ratais, nuo plėšrūnų ir kt.

Paprastoji riešutinė Kotkoje (Suomija)
Paprastoji riešutinė. Morfologinis piešinys iš John Gould knygos The birds of Great Britain. Volume III. London, 1873

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai maždaug eurazinės kuosos dydžio paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš dėmėto kūno bei balto uodegos galo. Kūno ilgis 32-38 cm (maatuojant nuo snapo galo iki uodegos galo), atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 49-58 cm, kūno masė 120-190 gramų. Patino ir patelės viršugalvis, sparnai ir uodega juodi, likusi kūno dalis ruda, durpių spalvos, išmarginta baltomis dėmėmis.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena pušynuose, eglynuose, rečiau mišriuose miškuose. Paprastoji riešutinė nėra labai vikri, kartais ilgą laiką nejudėdama tupi viršūnėje ar tarp tankių šakų. Balsas garsus ir čaižus, savotiškas „kerr-kerr-kerr", primenantis eurazinio kėkšto balsą. Monogamė. Lizdą krauna aukštai eglėse, prie kamieno, iš šakučių, vidų iškloja kerpėmis, supuvusia mediena. Kovo-balandžio mėn. deda 3-4 ovalius, šviesiai melsvus ir žalsvus, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri patelė 16-18 dienų, jaunikliai lizdą palieka 21-25 dienų amžiaus. Išveda vieną vadą.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastosios riešutinės minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Lesa riešutus, spygliuočių sėklas, giles, šermukšnių ir gudobelių vaisius. Žiemą kaupia maisto atsargas. Riešutus ir giles paslepia po samanomis, medžių lapais. Globotina kaip reta perinti rūšis.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Nucifraga caryocatactes“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. Logminas, Vytautas (1979). Lietuvos paukščiai. Vilnius: Mokslas. p. 181.