Eurazinė kuosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Coloeus monedula
Eurazinė kuosa (Corvus monedula)
Eurazinė kuosa Estijos Harju apskrityje
Eurazinės kuosos kniauksėjimas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Kuosos
(Wikispecies-logo.svg Coloeus)
Rūšis: Eurazinė kuosa
(Wikispecies-logo.svg Coloeus monedula)
Binomas
Coloeus monedula
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas
Eurazinių kuosų savaiminio paplitimo arealas:
     ištisus metus
     perimvietės
     žiemavietės
Sinonimai
  • Corvus monedula Linnaeus, 1758

Eurazinė kuosa (Coloeus monedula) – varninių (Corvidae) šeimos, kuosų (Coloeus) genties paukštis. Lietuvoje priklausomai nuo regiono, nuo seno įprastai vadinama kuosa, kniauke, pusvarne.

Eurazinės kuosos
Eurazinė kuosa (Nyderlandai)

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuosos kūno ilgis 34-39 cm, tarp abiejų išskleistų sparnų galų atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Dydžiu mažesnė už naminį karvelį, o nuo kitų varninių skiriasi šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu tik jai balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazinės kuosos aptinkamos beveik visoje Europoje – Britų salose, Iberijos pusiasalyje, Maroko ir Alžyro šiaurinėse dalyse, pietiniame Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kašmyre, vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Negyvena tik Europos šiaurės pakraščiuose – šiaurinėje Skandinavijoje, šiaurinėje Rusijoje, Islandijoje.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena Eurazinių kuosų Coloeus monedula soemmerringii porūšis. Šalyje jos iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – pilkosiomis varnomis, kovais, paprastaisiais krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.

Monogamės. Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-7 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Tik patelė peri 17–23 dienų, o perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.

Intelektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kembridžo universiteto profesorius Bird teigia, jog Varninių šeimos nariai (varnos, kuosos, kovai, šarkos, kėkštai) intelektu įvairiais aspektais prilygsta primatams, ypatingai įrankių gamyboje ir naudojime[2].

Kuosos taip pat įsimena ir atpažįsta žmonių veidus[3]. Kembridžo universiteto tyrime kuosos skleidė įspėjamuosius garsus, jei prie jų lizdo artėjo anksčiau jų perėjimo vietas lietęs žmogus.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazinės kuosos yra visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, jų vikšrais, kirmėlėmis, taip pat pagauna nedidelių pelinių graužikų, šikšnosparnių, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Ne veisimosi metu minta augaliniu maistu – grūdais, gilėmis, padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi eurazinių kuosų porūšiai:

  1. Coloeus monedula cirtensis (Rothschild & E. J. O. Hartert, 1912); Paplitusios šiaurės rytų Alžyre.
  2. Coloeus monedula monedula Linnaeus, 1758; Paplitusios Skandinavijoje.
  3. Coloeus monedula soemmerringii J. G. Fischer von Waldheim, 1811; Paplitusios nuo Centrinės Europos rytų (pietinėje Suomijoje, Baltijos šalyse įskaitant Lietuvą, rytų Lenkijoje, Balkanuose, Graikijoje), dar toliau į rytus (Turkijoje, Kipre, šiauriniame Izraelyje, pietinėje Vakarų Sibiro dalyje iki Baikalo ežero, Vidurinėje Azijoje, vakarinės Kinijos Sindziango provincijoje, Kašmyre).
  4. Coloeus monedula spermologus Vieillot, 1817; Paplitusios Vakarų ir Centrinėje Europoje iki Maroko ir šiaurės vakarų Alžyro.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Corvus monedula“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09. 
  2. bbc.co.uk / Meet the brains of the animal world; By Rebecca Morelle Science reporter | 7 May 2009
  3. dailymail.co.uk / Far from bird-brained! Jackdaws recognise different human faces and can even identify people they have seen before; Sarah Griffiths | 11 August 2015

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka