Stanislavas Antanas Ščiuka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Stanisław Antoni Szczuka)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislavas Antanas Ščiuka
lenk. Stanisław Antoni Szczuka;
Stanislaw Antoni Szczuka (1652 1654-1710).jpg
Stanislavas Antanas Ščiuka įsivaizduojamo portretas, dailininkas nežinomas apie 1735-1740, galerija, Wilanów rūmuose.
Ščiukų giminė
Szczukų giminės herbas - Grabie
Szczukų giminės herbas - Grabie
Gimė: 1652 m.
ar 1654 m. Liuboniči, Rečycos pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika
Mirė: 1710 m. gegužės 19 d. (~58 metai)
Varšuva, Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika
Tėvas: Stanislavas
Motina: Sofija Špilevska Neronovič
Sutuoktinis(-ė): Konstancija Marija Ana Potocka
Vaikai:

Gracianas, Antonas, Ona

Veikla: šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Stanislavas Antanas ŠčiukaVikiteka

Stanislavas (Stanislovas) Antanas Ščiuka (lenk. Stanisław Antoni Szczuka; 1652 ar 1654 m. Liuboniči, Rečycos pavietas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika – 1710 m. gegužės 19 d. Varšuva, Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika) – šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas. Kariškio Stanislavo ir Sofijos Špilevskos Neronovič sūnus, 1695 m. vasario 6 d. vedęs seniūno Jano Boguslavo Potockio dukrą – Konstanciją Mariją Aną Potocką. Teisėjas (1688 m.), Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos pasiuntinys Prūsijos kunigaikštystėje 1690 m., Seimo maršalka 1698–1699 m., Lietuvos pakancleris 1699 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ščiukų giminė Mazovijoje žinoma nuo 1425 m. XV a. antroje pusėje Ščiukų giminė išplito trijose valstybės vietose – Lenkijoje, Rusioje ir Lietuvoje. Stanislovas Antanas Ščiuka priklausė bent tris kartas ten gyvenusiai lietuviškajai[reikalingas šaltinis] atšakai. Jo tėvas Stanislavas 1655 m. Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Vilnių metu pakliuvo į nelaisvę kartu su Dominyku Pacu ir tais pačiais ar sekančiais metais mirė Maskvoje. Jis turėjo du sūnus – Gracianą ir Antoną bei dukrą Oną.

Pats Stanislavas Antanas Ščiuka teigė[reikalingas šaltinis], kad gimė 1654 m. Jaunystę praleido Vilniuje, iždininko Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino namuose. Išsilavinimą įgijo Vilniuje ir Krokuvoje. Nuo 1671 iki 1672 m. mokėsi Krokuvoje, kai abatas Kazimieras Janas Ščiuka protegavo jį Krokuvos Akademijos oratorinio meno profesoriui kun. Marcinui Vinkleriui ir poetikos prof. kun. Stanislovui Biežanovskiui. Po to septyniolika mėnesių tobulinosi Liublino tribunole, kur mokėsi karališkosios teisės.

1669 m. tapo Augusto II šalininku, o 1706 m. palaikė Stanislovą Leščinskį. Buvo politinių tekstų autoriumi ir žinomu Seimo oratoriumi. Parašė veikalą Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata (1709 m.). Rūpinosi nemokamų viešųjų mokyklų atidarymu.

1675 m. abato Jono Kazimiero Ščiukos protekcijos dėka Stanislavas Antanas gavo karališkojo sekretoriaus pareigas, o 1684 m. tapo karaliaus kanceliarijos vadovu, pradžioje mažosios, o po to ir didžiosios. Čia atkreipė į save dėmesį, gavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos referendoriaus, vėliau pakanclerio urėdą, tapo karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi.

1683 m. kaip husarų rotmistras dalyvavo kare su turkais – Vienos kampanijoje.

1679 m. Malborke Prūsijos Seime, Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi ir karštu šalininku, gynė karalių, remdamasis Seimo Gardine disputais dėl karo ir taikos, kur pats kėlė krašto gynybos reikalus. Apie jo didžiulius nuopelnus karaliui rodo ir karalienės Marijos Sobieskos 1687 m. gruodžio 31 d. laiškas.

Būdamas Seimo maršalka vadovavo jo darbui nuo 1688 m. spalio 17 d. iki 1689 m. balandžio 1 d. ir susitaikymo Seimui Varšuvoje (1699 m. birželio 16-30 d.). 1688 m. būdamas 34 metų tapo karaliaus referentu. Savo inteligencijos, iškalbos ir karališkos teisės žinojimo dėka Stanislavas Antanas Ščiuka tapo karaliaus Jono III Sobieskio dešiniąja ranka ir atlikdavo diplomatines pareigas – keliavo į Maskvą, vedė derybas su Bavarijos elektoriumi dėl Sobieskio dukros vedybų. Per jo rankas ėjo svarbiausi valstybės dokumentai, Ščiuka patarinėjo karaliui.

Mirus karaliui 1696 m. Stanislavas Antanas Ščiuka aktyviai dalyvavo parlamentinėje veikloje ir buvo Liublino bei Podolsko deputatu. 1688, 1689, 1690 ir 1699 m. dėl oratorinių gabumų vadovavo Seimui – buvo renkamas maršalka.

1690 m. būdamas seimo vadovu atstovavo karalių Prūsijos parlamente, kur karštai gynė Lietuvos ir Lenkijos Sąjungos interesus.

Po Sobieskio mirties realiai įvertino jėgų santykį ir rėmė Augustą IISaksonijos. Glinianų stovykloje Lvovo apylinkėse kovų su turkais metu kilus konfliktui tarp naujojo karaliaus ir šlėktų, vienintelis Stanislavas Antanas Ščiuka savo diplomatinių sugebėjimų dėka sugebėjo išgelbėti situaciją, grėsusią nematyta katastrofa visai valstybei. Už 1699 m. taikingojo seimo baigtį karalius Augustas II jį apdovanojo Lietuvos pakanclerio postu. Jis įtikino karalių išvesti Saksonijos kariuomenę iš Lenkijos.

Stanislavas Antanas Ščiuka, turėdamas dalinį Augusto II pasitikėjimą, toliau atliko diplomatines funkcijas 1700–1701 m. Lietuvoje ir dalyvavo derybose su Petru I Biržų pilyje, tačiau kanclerio pareigų iš šio karaliaus negavo.

1706 m. įvyko pirmieji abiejų valstybių karaliaus rinkimai, kuriuose nugalėjo švedų statytinis Stanislovas Leščinskis. Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas aršiu Maskvos priešu, prisijungė prie naujojo karaliaus ir kartu su Karoliu XII dalyvavo žygyje į Saksoniją. Pralaimėjus švedams prie Poltavos ir gresiant nepriklausomybės praradimui, įtikino Leščinskį sudėti karaliaus įgaliojimus ir skelbti naujus karaliaus rinkimus, kuriuose tikėjosi nugalėti.

Karaliumi vėl tapus Augustui II, Stanislavas Antanas Ščiuka, būdamas labai populiariu šlėktų tarpe vėl grįžo prie jo.

Stanislavas Antanas Ščiuka rūpinosi giminės dvaru ir žemėmis Ščučine netoli Suvalkų. Ten kartu su karaliumi finansavo vienuolyno ir pijorų mokyklos įsteigimą. Apie 1680 m. gavęs iš karaliaus Radzynų dvarą prie Liublino, prižiūrėjo jo turtą Žemaitijoje – Vilkijoje, vėliau rūpinosi karaliene ir Stanislavo Leščinskio gerove bei Augusto II dėka valdė Platelius, Taujėnus ir Viekšnius, turėjo žemės apie Trakus.

1693 m. rugsėjo 22 d. Stanislavas Antanas Ščiuka iš Zbignevo Gorajevskio dukros Teofilės už 200 tūkst. auksinų pirko Bilgorajo dvarą ir tris aplinkinius kaimus. Iš karaliaus gavęs leidimą ten rūpinosi turgumi ir amatų cechų steigimu. Vedęs Jono III Sobieskio rūmininkę Konstanciją Mariją Patacką susilaukė trijų sūnų – Augusto Mykolo, Marcino Leopoldo ir Jono Kanto bei dukros Viktorijos. Bilgorajo dvare Ščiuka 1703–1704 m. pastatė medinę bažnyčią. 1709 m. išleido savo veikalą Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata, kuriame aptarę finansinę – karinę reformą, siūlė kariuomenę padidinti iki 36 tūkst., sukūrė valstybės išlaikomų mokyklų projektą.

1710 m. gegužės 19 d., būdamas 56 m., mirė nuo plaučių uždegimo. Vykdant paskutinę valią palaidotas Ščiukų kapavietėje – Ščučino bažnyčios rūsiuose.

Politinis postas
Prieš tai:
Andrius Gelgaudas
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka
1689
Po to:
Tomas Dzialynskis
Prieš tai:
Karolis Stanislovas Radvila
Kanclerz.PNG
Lietuvos pakancleris
16981710
Po to:
Kazimieras Čartoriskis
Prieš tai:
Kristupas Stanislovas Zaviša
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka
1699
Po to:
Jonas Šembekas


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.