Tytuvėnų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Kultūros paveldas: [[]] |
S + foto |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} |
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} |
||
| iucn_category = V |
| iucn_category = V |
||
| image = |
| image = Tytuvėnų reg. parkas, būstinė.JPG |
||
| caption = Lankytojų centras |
|||
⚫ | |||
| location = [[Raseinių rajonas]], [[Kelmės rajonas]], [[Radviliškio rajonas]], {{flag|Lietuva}} |
| location = [[Raseinių rajonas]], [[Kelmės rajonas]], [[Radviliškio rajonas]], {{flag|Lietuva}} |
||
| nearest_city = |
| nearest_city = |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
}} |
}} |
||
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]], [[Kelmės rajonas|Kelmės]] ir [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Direkcija [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – [[Tytuvėnai|Tytuvėnus]] ir [[Šiluva|Šiluvą]]. |
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]], [[Kelmės rajonas|Kelmės]] ir [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Direkcija [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – [[Tytuvėnai|Tytuvėnus]] ir [[Šiluva|Šiluvą]]. |
||
⚫ | |||
== Gamtos vertybės == |
== Gamtos vertybės == |
||
Eilutė 24: | Eilutė 25: | ||
== Kultūros paveldas == |
== Kultūros paveldas == |
||
[[Vaizdas:Siluva kapelle 1.jpg|thumb|181 px|Koplyčia Šiluvoje]] |
|||
[[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų vienuolyno ansamblis]] yra vienas didingiausių šiaurės rytų Europos baroko paminklų. Yra [[Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus]], Tytuvėnų urėdijos miškininkystės muziejinė ekspozicija. |
[[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų vienuolyno ansamblis]] yra vienas didingiausių šiaurės rytų Europos baroko paminklų. Yra [[Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus]], Tytuvėnų urėdijos miškininkystės muziejinė ekspozicija. |
||
Eilutė 31: | Eilutė 32: | ||
== Laisvalaikis ir pramogos == |
== Laisvalaikis ir pramogos == |
||
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – [[Gilius|Giliaus]] ir [[Bridvaišis|Bridvaišio]] ežerų pakrantėse. Apsistoti galima [[Gauštvinis|Gauštvinio]] ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] į [[Šiluva|Šiluvą]]. |
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – [[Gilius|Giliaus]] ir [[Bridvaišis|Bridvaišio]] ežerų pakrantėse. Apsistoti galima [[Gauštvinis|Gauštvinio]] ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] į [[Šiluva|Šiluvą]]. |
||
⚫ | |||
Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų – 12 km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius [[Dubysa|Dubysos]] upe nuo [[Kražantė]]s iki [[Ariogala|Ariogalos]]. Yra 5 stovyklavietės. |
Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų – 12 km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius [[Dubysa|Dubysos]] upe nuo [[Kražantė]]s iki [[Ariogala|Ariogalos]]. Yra 5 stovyklavietės. |
||
Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
== Galerija == |
== Galerija == |
||
<gallery> |
<gallery> |
||
⚫ | |||
Siluva kapelle 1.jpg|[[Šiluvos Apsireiškimo koplyčia]] |
|||
Vaizdas:2011 04 23Tytuvėnai23.JPG|Tytuvėnų miškai |
Vaizdas:2011 04 23Tytuvėnai23.JPG|Tytuvėnų miškai |
||
Vaizdas:2011 04 23Tytuvėnai24.JPG|Tytuvėnų miškai |
Vaizdas:2011 04 23Tytuvėnai24.JPG|Tytuvėnų miškai |
00:37, 12 liepos 2018 versija
Tytuvėnų regioninis parkas | |
---|---|
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Lankytojų centras
| |
Vieta: | Raseinių rajonas, Kelmės rajonas, Radviliškio rajonas, Lietuva |
Koordinatės: | 55°34′0″ š. pl. 23°14′0″ r. ilg. / 55.56667°š. pl. 23.23333°r. ilg. |
Plotas: | 181,59 km² |
Įkurtas: | 1992 m.[1] |
Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Tytuvėnų regioninis parkas yra vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Raseinių, Kelmės ir Radviliškio rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Direkcija Tytuvėnuose. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – Tytuvėnus ir Šiluvą.
Gamtos vertybės
Išsitęsusią ežerų grandinę supa šimtamečiai šilai. Tytuvėnai – garsus prieškario Lietuvos kurortas, kuriame ilsėdavosi žymūs Lietuvos žmonės. Užpelkiuose, viename seniausių ir didžiausių Lietuvoje gamtinių draustinių, iš šiaurės į pietus kėpso kelių kilometrų ilgio akmenų juosta, vietinių vadinama Rūža. Parkas apsuptas didelių pelkynų, todėl čia gausu įvairių paukščių rūšių, kuriems stebėti įrengti specialūs bokšteliai.
Parke nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.
Kultūros paveldas
Tytuvėnų vienuolyno ansamblis yra vienas didingiausių šiaurės rytų Europos baroko paminklų. Yra Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus, Tytuvėnų urėdijos miškininkystės muziejinė ekspozicija.
Šiluva su garsiąja Antano Vivulskio projektuota Švč. Mergelės Marijos koplyčia ir raudonplyte bazilika su stebuklingu paveikslu yra viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Parko teritorijoje yra archeologijos paminklų, dvarviečių, garsią lietuvių dailininkę S. Riomerienę menančių vietų.
Laisvalaikis ir pramogos
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – Giliaus ir Bridvaišio ežerų pakrantėse. Apsistoti galima Gauštvinio ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų – 12 km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius Dubysos upe nuo Kražantės iki Ariogalos. Yra 5 stovyklavietės.
Šiluvoje rugsėjo 8 d.–15 dienomis vyksta visoje Lietuvoje garsūs Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai (Šilinė). Taip pat vyksta Kultūros ir sporto šventė „Tytuva“, Sniego, Pelkių, Bažnytinių chorų, Rudens šventės, Paukščių palydos.
Galerija
-
Tytuvėnų miškai
-
Tytuvėnų miškai
-
1863 m. sukilėlių kapas
-
1941 m. holokausto kapai
Šaltiniai
- ↑ „Tytuvėnų regioninis parkas“. kelme.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-04-02.
Nuorodos
|
|
|
|