Čhandogja Upanišada: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: en, eo, es, et, fr, hi, it, kn, ml, no, sa, ta, uk
Eilutė 15: Eilutė 15:
[[Kategorija:Upanišados]]
[[Kategorija:Upanišados]]


[[en:Chāndogya Upaniṣad]]
[[eo:Ĉandogja upaniŝado]]
[[es:Chandoguia-upanishad]]
[[et:Chāndogya-upaniṣad]]
[[fr:Chāndogya Upaniṣad]]
[[hi:छांदोग्य उपनिषद]]
[[it:Chāndogya Upaniṣad]]
[[kn:ಛಾಂದೋಗ್ಯೋಪನಿಷತ್]]
[[ml:ഛാന്ദോഗ്യോപനിഷത്ത്]]
[[no:Chāndogya upanishad]]
[[ru:Чхандогья-упанишада]]
[[ru:Чхандогья-упанишада]]
[[sa:छान्दोग्योपनिषत्]]
[[ta:சாந்தோக்ய உபநிடதம்]]
[[uk:Чхандогья-упанішада]]

22:00, 3 kovo 2013 versija

Hinduizmas

Čhandogja Upanišada (skr. छान्दोग्योपनिषत् = IAST: Chāndogyopaniṣad) – viena iš vedų kanono brahmaniškųjų komentarų – Upanišadų – dalių. Priskiriama Samavedai. Jos pavadinimas kilęs nuo chandoga (Samavedos giesmių giedotojo) termino. Tai viena seniausių prozinių Upanišadų. Jos autorystė priskiriama žyniui Aruniui.

Čhandogja Upanišada sudaryta iš 10 dalių (prapāṭhaka). Kūrinyje nagrinėjamas kosmoso prigimties, mitologijos klausimas, daug dėmesio skiriama liturgijos vidinei prasmei. Vidinė kontempliacija įmanoma tik perpratus sakraliųjų formulių esmę. Šioje Upanišadoje galima įžvelgti, kad ezoterinės žinios yra perduodamos ne tik žynių brahmanų, bet ir kšatrijų.[1]

Čhandogja Upanišada žymi tuo, kad čia pirmą kartą minimas (6.8.7) bei aiškinamas Tat Tvam Asi (तत्त्वमसि, „tat tu esi“) principas.

Šaltiniai

  1. Beinorius, Audrius, Upanišados, Vilnius, „Vaga“, 2006

Nuorodos