Birželio 7: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Dienų straipsnio užsieniečių mirties datų automatinis atnaujinimas. |
S Dienų straipsnio lietuvių gimtadienių automatinis atnaujinimas. |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
=== Gimimo dienos === |
=== Gimimo dienos === |
||
{{generuojamas|pradžia|lt gimtadieniai}} |
{{generuojamas|pradžia|lt gimtadieniai}} |
||
* [[1835]] m. – [[Jonas Smalakys]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Kultūra|kultūros]], visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1901]] m.) |
* [[1835]] m. – [[Jonas Smalakys]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Kultūra|kultūros]], visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1901]] m.). |
||
* [[1904]] m. – [[Povilas Četkauskas]], vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (m. [[1991]] m.) |
* [[1904]] m. – [[Povilas Četkauskas]], vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (m. [[1991]] m.). |
||
* [[1906]] m. – [[Juozas Šiaučiūnas]], [[Kernavė]]s pradinės mokyklos įkūrėjas ([[1929]] m.), žuvęs tremtyje [[Sibiras|Sibire]] (m. [[1943]] m.) |
* [[1906]] m. – [[Juozas Šiaučiūnas]], [[Kernavė]]s pradinės mokyklos įkūrėjas ([[1929]] m.), žuvęs tremtyje [[Sibiras|Sibire]] (m. [[1943]] m.). |
||
* [[1908]] m. – [[Antanas Mejeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. [[1979]] m.) |
* [[1908]] m. – [[Antanas Mejeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. [[1979]] m.). |
||
* [[1912]] m. – [[Aleksys Churginas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[1990]] m.) |
* [[1912]] m. – [[Aleksys Churginas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[1990]] m.). |
||
* [[1922]] m. – [[Juozas Bernatonis (1922)|Juozas Bernatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2002]] m.) |
* [[1922]] m. – [[Juozas Bernatonis (1922)|Juozas Bernatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). |
||
* [[1923]] m. – [[Hermanas Perelšteinas]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1998]] m.) |
* [[1923]] m. – [[Hermanas Perelšteinas]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1998]] m.). |
||
* [[1931]] m. – [[Vladas Auga]], [[lietuvių]] aktorius (m. [[1984]] m.) |
* [[1931]] m. – [[Vladas Auga]], [[lietuvių]] aktorius (m. [[1984]] m.). |
||
* [[1932]] m. – [[Algimantas Gedminas|Algimantas Justinas Gedminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[krepšinis|krepšinio]] treneris |
* [[1932]] m. – [[Algimantas Gedminas|Algimantas Justinas Gedminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[krepšinis|krepšinio]] treneris. |
||
* '''[[1935]] m.''': |
* '''[[1935]] m.''': |
||
** [[Almantas Grikevičius]], lietuvių dokumentinio ir meninio [[kino režisierius]], scenaristas |
** [[Almantas Grikevičius]], lietuvių dokumentinio ir meninio [[kino režisierius]], scenaristas. |
||
** [[Jonas Ivaška]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas |
** [[Jonas Ivaška]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas. |
||
* '''[[1938]] m.''': |
* '''[[1938]] m.''': |
||
** [[Fabijonas Sereika]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2005]] m.) |
** [[Fabijonas Sereika]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2005]] m.). |
||
** [[Gražina Degutytė-Švažienė|Gražina Janina Degutytė-Švažienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė |
** [[Gražina Degutytė-Švažienė|Gražina Janina Degutytė-Švažienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė. |
||
* [[1941]] m. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė |
* [[1941]] m. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė. |
||
* [[1949]] m. – [[Janas Komaiška]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas |
* [[1949]] m. – [[Janas Komaiška]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. |
||
* [[1953]] m. – [[Kęstutis Zakšauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajono]] [[Politika|politinis]] veikėjas |
* [[1953]] m. – [[Kęstutis Zakšauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajono]] [[Politika|politinis]] veikėjas. |
||
* [[1954]] m. – [[Bronius Kazėnas]], dirigentas ir dainininkas ([[tenoras]]), chorvedžio ir dainininko [[Julius Kazėnas|Juliaus Kazėno]] sūnus |
* [[1954]] m. – [[Bronius Kazėnas]], dirigentas ir dainininkas ([[tenoras]]), chorvedžio ir dainininko [[Julius Kazėnas|Juliaus Kazėno]] sūnus. |
||
* '''[[1956]] m.''': |
* '''[[1956]] m.''': |
||
** [[Gediminas Maciulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]) |
** [[Gediminas Maciulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[baritonas]]). |
||
** [[Nijolė Kovaliova]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s [[Politika|politinė]] bei visuomenės veikėja |
** [[Nijolė Kovaliova]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s [[Politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. |
||
* '''[[1957]] m.''': |
* '''[[1957]] m.''': |
||
** [[Pranas Vaškys]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo rajono]] [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas |
** [[Pranas Vaškys]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo rajono]] [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. |
||
** [[Vidmantas Lazdauskas]], pedagogas, [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] [[Politika|politinis]] veikėjas |
** [[Vidmantas Lazdauskas]], pedagogas, [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] [[Politika|politinis]] veikėjas. |
||
* [[1958]] m. – [[Arūnas Augustinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunikacijos ir vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras |
* [[1958]] m. – [[Arūnas Augustinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] komunikacijos ir vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras. |
||
* '''[[1959]] m.''': |
* '''[[1959]] m.''': |
||
** [[Eimutis Markūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas |
** [[Eimutis Markūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas. |
||
** [[Eugenijus Civilka]], [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas |
** [[Eugenijus Civilka]], [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. |
||
** [[Jonas Kazlauskas (1959)|Jonas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas |
** [[Jonas Kazlauskas (1959)|Jonas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. |
||
* '''[[1966]] m.''': |
* '''[[1966]] m.''': |
||
** [[Albertas Sereika]], istorikas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas |
** [[Albertas Sereika]], istorikas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. |
||
** [[Vaidotas Jukna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas |
** [[Vaidotas Jukna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. |
||
* [[1970]] m. – [[Olga Raugienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Zarasų rajono [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja |
* [[1970]] m. – [[Olga Raugienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Zarasų rajono [[politika|politinė]] bei visuomenės veikėja. |
||
* [[1988]] m. – [[Pranas Skurdauskas]], Lietuvos krepšininkas gimęs [[Amurskas|Amurske]], [[Rusija|Rusijoje]] turintis [[Lietuva|Lietuvos]] pilietybę. Rungtyniaujantis [[Kauno Aisčiai|Kauno "Aisčių"]] komandoje. Karjerą pradėjo [[2005]] m. [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus Sakalų]] komandoje, bet [[LKL]] ir [[BBL]] lygose debiutavo po dvejų metų vilkėdamas [[Kauno Aisčiai|Kauno Aisčių-Atleto]] marškinėlius. [[2009]] m. [[rugsėjo 27]] d. pasirašė sutartį su Austrijos Traiskircheno "Lions" klubu.<ref>http://www.krepsinis.net/p-skurdauskas-rungtyniaus-austrijoje-120883.html</ref> |
* [[1988]] m. – [[Pranas Skurdauskas]], Lietuvos krepšininkas gimęs [[Amurskas|Amurske]], [[Rusija|Rusijoje]] turintis [[Lietuva|Lietuvos]] pilietybę. Rungtyniaujantis [[Kauno Aisčiai|Kauno "Aisčių"]] komandoje. Karjerą pradėjo [[2005]] m. [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus Sakalų]] komandoje, bet [[LKL]] ir [[BBL]] lygose debiutavo po dvejų metų vilkėdamas [[Kauno Aisčiai|Kauno Aisčių-Atleto]] marškinėlius. [[2009]] m. [[rugsėjo 27]] d. pasirašė sutartį su Austrijos Traiskircheno "Lions" klubu.<ref>http://www.krepsinis.net/p-skurdauskas-rungtyniaus-austrijoje-120883.html</ref>. |
||
* [[1990]] m. – [[Vytautas Lasevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Baigė [[Marijampolė]]s futbolo mokyklą. Yra laikomas perspektyviu „Sūduvos“ gynėju. |
* [[1990]] m. – [[Vytautas Lasevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Baigė [[Marijampolė]]s futbolo mokyklą. Yra laikomas perspektyviu „Sūduvos“ gynėju. |
||
{{generuojamas|pabaiga|lt gimtadieniai}} |
{{generuojamas|pabaiga|lt gimtadieniai}} |
||
Eilutė 120: | Eilutė 120: | ||
=== Mirtys === |
=== Mirtys === |
||
{{generuojamas|pradžia|uz mirtys}} |
{{generuojamas|pradžia|uz mirtys}} |
||
* [[1840 m. |
* [[1840]] m. – [[Frydrichas Vilhelmas III]], nuo [[1797]] m. [[lapkričio 16]] d. iki mirties – [[Prūsija|Prūsijos]] karalius, [[1797]]–[[1806]] m. – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas (g. [[1770]] m.). |
||
* [[1935 m. |
* [[1935]] m. – [[Ivanas Mičiurinas]], rusų biologas ir [[selekcija|selekcionierius]], sodininkas-[[genetika]]s, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (g. [[1855]] m.). |
||
* [[1947 m. |
* [[1947]] m. – [[Julio César Tello|Chulijas Sesaras Teljas]], garsiausias visų laikų [[Peru]] archeologas, tyrinėjęs priešinkines [[Peru istorija|Peru kultūras]] (g. [[1880]] m.). |
||
* [[1954 m. |
* [[1954]] m. – [[Alan Turing|Alan Mathison Turing]], žymus [[JK|britų]] matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris, laikomas [[informatika|informatikos]] mokslo tėvu (g. [[1912]] m.). |
||
* [[1968 m. |
* [[1968]] m. – [[Fiodoras Tokarevas]], tarybinis rusų [[šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius, sukūręs 7,62 mm pistoletą [[TT]] ir savitaisį šautuvą [[SVT-40]] (g. [[1871]] m.). |
||
* [[1978 m. |
* [[1978]] m. – [[Ronald George Wreyford Norrish]], [[1967 m. Nobelio premijos laureatai|1967]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1897]] m.). |
||
* '''[[1980 m. |
* '''[[1980]] m.''': |
||
** [[Henry Miller|Henris Valentinas Milleris]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[rašytojas]] ir [[dailininkas]]. Geriausiai žinomas dėl tradicinių [[Literatūra|literatūros]] normų laužymo bei naujos [[Romanas|romano]] formos, kurioje persipina romanas, [[autobiografija]], [[visuomenės kritika]], [[filosofija]], [[Siurrealizmas|siurrealistinės]] asociacijos ir [[misticizmas]]. Labiausiai tai atsiskleidžia jo [[Trilogija|trilogijoje]] [[Vėžio atogrąža (romanas)|''Vėžio atogrąža'']], [[Ožiaragio atogrąža (romanas)|''Ožiaragio atogrąža'']] ir [[Juodasis pavasaris (romanas)|''Juodasis pavasaris'']]. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos [[esė]] (g. [[1891 m. |
** [[Henry Miller|Henris Valentinas Milleris]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[rašytojas]] ir [[dailininkas]]. Geriausiai žinomas dėl tradicinių [[Literatūra|literatūros]] normų laužymo bei naujos [[Romanas|romano]] formos, kurioje persipina romanas, [[autobiografija]], [[visuomenės kritika]], [[filosofija]], [[Siurrealizmas|siurrealistinės]] asociacijos ir [[misticizmas]]. Labiausiai tai atsiskleidžia jo [[Trilogija|trilogijoje]] [[Vėžio atogrąža (romanas)|''Vėžio atogrąža'']], [[Ožiaragio atogrąža (romanas)|''Ožiaragio atogrąža'']] ir [[Juodasis pavasaris (romanas)|''Juodasis pavasaris'']]. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos [[esė]] (g. [[1891]] m.). |
||
** [[Marian Spychalski]], lenkų politikas, [[gynybos ministerija|gynybos viceministras]], karininkas (g. [[1906 m. |
** [[Marian Spychalski]], lenkų politikas, [[gynybos ministerija|gynybos viceministras]], karininkas (g. [[1906]] m.). |
||
* [[1993 m. |
* [[1993]] m. – [[Dražen Petrović|Draženas Petrovičius]], legendinis [[Kroatija|Kroatijos]] krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku{{faktas}}, garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti [[NBA]]. Žuvo [[1993]] m. autoavarijoje (g. [[1964]] m.). |
||
{{generuojamas|pabaiga|uz mirtys}} |
{{generuojamas|pabaiga|uz mirtys}} |
||
===== Neaprašyti ===== |
===== Neaprašyti ===== |
16:40, 29 balandžio 2010 versija
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | |||||
3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
2024 |
Birželio 7 yra 158-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 159-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 207 dienos.
Informacija
Vardadieniai
Lukrecija – Lukrecijus – Radvydė – Ratautas – Roberta – Robertas – Svajonė – Svajūnas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1920 – Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Kazimieras Grinius;
- 1930 – Lietuvos universitetas Kaune pavadintas Vytauto Didžiojo vardu;
- 1990 – JAV Atstovų rūmai nusprendė uždrausti kompiuterinės ir telekomunikacijų įrangos pardavimą Tarybų Sąjungai, kol ši nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo;
- 1992 – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (Soboras) grąžinta tikintiesiems;
- 1999 – prezidento pasirašytas įstatymas, kuriuo kompanijai „Williams International“ leista įsigyti kontrolinį koncerno „Mažeikių nafta“ akcijų paketą.
Gimimo dienos
- 1835 m. – Jonas Smalakys, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1901 m.).
- 1904 m. – Povilas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (m. 1991 m.).
- 1906 m. – Juozas Šiaučiūnas, Kernavės pradinės mokyklos įkūrėjas (1929 m.), žuvęs tremtyje Sibire (m. 1943 m.).
- 1908 m. – Antanas Mejeris, Lietuvos agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1979 m.).
- 1912 m. – Aleksys Churginas, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1990 m.).
- 1922 m. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- 1923 m. – Hermanas Perelšteinas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1998 m.).
- 1931 m. – Vladas Auga, lietuvių aktorius (m. 1984 m.).
- 1932 m. – Algimantas Justinas Gedminas, Lietuvos krepšinio treneris.
- 1935 m.:
- Almantas Grikevičius, lietuvių dokumentinio ir meninio kino režisierius, scenaristas.
- Jonas Ivaška, agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1938 m.:
- Fabijonas Sereika, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2005 m.).
- Gražina Janina Degutytė-Švažienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
- 1941 m. – Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė.
- 1949 m. – Janas Komaiška, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Kęstutis Zakšauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
- 1954 m. – Bronius Kazėnas, dirigentas ir dainininkas (tenoras), chorvedžio ir dainininko Juliaus Kazėno sūnus.
- 1956 m.:
- Gediminas Maciulevičius, Lietuvos dainininkas (baritonas).
- Nijolė Kovaliova, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1957 m.:
- Pranas Vaškys, ūkininkas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vidmantas Lazdauskas, pedagogas, Jurbarko rajono politinis veikėjas.
- 1958 m. – Arūnas Augustinaitis, Lietuvos komunikacijos ir vadybos teoretikas, socialinių mokslų daktaras.
- 1959 m.:
- Eimutis Markūnas, Lietuvos dailininkas.
- Eugenijus Civilka, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- Jonas Kazlauskas, Lietuvos tapytojas.
- 1966 m.:
- Albertas Sereika, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vaidotas Jukna, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Olga Raugienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Pranas Skurdauskas, Lietuvos krepšininkas gimęs Amurske, Rusijoje turintis Lietuvos pilietybę. Rungtyniaujantis Kauno "Aisčių" komandoje. Karjerą pradėjo 2005 m. Vilniaus Sakalų komandoje, bet LKL ir BBL lygose debiutavo po dvejų metų vilkėdamas Kauno Aisčių-Atleto marškinėlius. 2009 m. rugsėjo 27 d. pasirašė sutartį su Austrijos Traiskircheno "Lions" klubu.[1].
- 1990 m. – Vytautas Lasevičius, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Yra laikomas perspektyviu „Sūduvos“ gynėju.
Neaprašyti
- 1899 – Aleksandras Račkus, JAV lietuvių kultūros veikėjas (m. 1965);
- 1908 - Aleksandras Gudaitis-Gucevičius, prozininkas (m. 1969).
Mirtys
- 1492 m. – Kazimieras IV Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447–1492) (g. 1427 m.);
- 1928 m. – Liudmila Eglė Malinauskaitė-Šliūpienė, lietuvių poetė (g. 1864 m.);
- 1946 m. – Bronius Vaivada, Lietuvos karininkas, pedagogas, rezistentas (g. 1900 m.);
- 1959 m. – Petras Vaičiūnas, XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Žmona - aktorė Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė (g. 1890 m.);
- 1967 m. – Vincas Mykolaitis-Putinas, XX amžiaus pradžios lietuvių poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ (g. 1893 m.);
- 1985 m. – Bronius Daunoras, Lietuvos žurnalistas (g. 1906 m.);
- 1986 m. – Kazimieras Alminas, kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius (g. 1904 m.);
- 1995 m. – Izidorius Jonaitis, Lietuvos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, inžinierius architektas (g. 1909 m.);
- 1996 m. – Rostislavas Krotas, Lietuvos biologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1916 m.);
- 2001 m. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (g. 1926 m.);
- 2005 m. – Vytautas Aleksandras Cinauskas, rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1494 – pasirašyta Tordesiljo sutartis, kuria Ispanija ir Portugalija sutarė pasidalinti Naująjį pasaulį;
- 1523 – po pergalės prieš danus Gustavas Vaza paskelbtas Švedijos karaliumi Gustavu I;
- 1775 - Jungtinės Kolonijos (United Colonies) pakeitė savo pavadinimą ir pasivadino Jungtinėmis Valstijomis (United States);
- 1893 – atsirado indo Mahatma Gandhi pasyvaus pasipriešinimo filosofija;
- 1905 – buvo nuspręsta nutraukti dvišalę Norvegijos ir Švedijos sąjungą;
- 1929 – Romoje atkurtas Vatikanas, neegzistavęs nuo 1870 metų;
- 1948 – Čekoslovakijos prezidentas Edvardas Benesas atsisakė pasirašyti naująją konstituciją, su kuria šalis būtų tapusi komunistine ir atsistatydino;
- 1960 - Saudo Arabijos moterys įgijo teisę gauti išsilavinimą;
- 1965 – „Sony“ Japonijos rinkai pristatė pirmuosuis pasaulyje vaizdo magnetofonus;
- 1973 – Įvyko pirmasis Vakarų Vokietijos kanclerio (Willy Brandt) vizitas Izraelyje;
- 1988 – trečioji pagal dydį islamo valstybė Bangladešas paskelbė islamą valstybine religija.
Gimimo dienos
- 1848 m. – Polis Gogenas, prancūzų tapytojas, postimpresionistas (m. 1903 m.);
- 1896 m. – Robert Sanderson Mulliken, 1966 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1986 m.);
- 1934 m. – Nikolajus Obertyševas, Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis pasiuntinys;
- 1940 m. – Tom Jones, seras, pop, roko, šokių ir techno atlikėjas, kilęs iš Velso;
- 1942 m.:
- Dr. Dennis L. Meadows, vadybos mokslų daktaras, žinomas dėl jo ypač reikšmingų darbų aplinkosaugos srityje;
- Muammar al-Gaddafi, Libijos valstybės veikėjas, pulkininkas, šalies vadovas;
- 1944 m. – Miguel Ríos, ispanų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir vienas Rock & Roll`o pradininkų ispanijoje;
- 1970 m. – Marcos Evangelista de Moraes, brazilų futbolininkas, buvęs Brazilijos rinktinės gynėjas;
- 1974 m. – Edvardas Maiklas Grylzas, britų avantiūristas, rašytojas ir televizijos žvaigždė. Geriausiai žinomas dėl savo dokumentinių laidų Born Survivor ir Man vs. Wild (Europoje žinoma kaip Ultimate Survival). Jis taip pat yra vienas iš jauniausių britų, kurie įkopė į Everesto kalną. Bear Grylls tai padarė būdamas 23 metų;
- 1975 m. – Allen Ezail Iverson, JAV krepšininkas;
- 1980 m. – Bernardo „Berni" Rodriguez, Ispanijos krepšininkas rungtyniaujantis Malagos „Unicaja“ komandje;
- 1981 m. – Ģirts Karlsons, Latvijos futbolininkas, puolėjas;
- 1982 m. – Germanas Luksas, Argentinos futbolo rinktinės ir Ispanijos RCD Mallorca klubo vartininkas.
Neaprašyti
- 1896 – Imre Nagy Vengrijos komunistų lyderis ir ministras pirmininkas;
- 1909 – JAV aktorė Jessica Tandy. Vyriausia Oskaro laureatė;
- 1960 – JAV dainininkas ir dainų autorius Rogersas Nelsonas (labiau žinomas kaip Prince);
- 1981 - Ana Kurnikova, rusų tenisininkė.
Mirtys
- 1840 m. – Frydrichas Vilhelmas III, nuo 1797 m. lapkričio 16 d. iki mirties – Prūsijos karalius, 1797–1806 m. – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas (g. 1770 m.).
- 1935 m. – Ivanas Mičiurinas, rusų biologas ir selekcionierius, sodininkas-genetikas, daugelio vaisių ir uogų rūšių autorius (g. 1855 m.).
- 1947 m. – Chulijas Sesaras Teljas, garsiausias visų laikų Peru archeologas, tyrinėjęs priešinkines Peru kultūras (g. 1880 m.).
- 1954 m. – Alan Mathison Turing, žymus britų matematikas, logikas, kriptografas ir karo didvyris, laikomas informatikos mokslo tėvu (g. 1912 m.).
- 1968 m. – Fiodoras Tokarevas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius, sukūręs 7,62 mm pistoletą TT ir savitaisį šautuvą SVT-40 (g. 1871 m.).
- 1978 m. – Ronald George Wreyford Norrish, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1897 m.).
- 1980 m.:
- Henris Valentinas Milleris, JAV rašytojas ir dailininkas. Geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje persipina romanas, autobiografija, visuomenės kritika, filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia jo trilogijoje Vėžio atogrąža, Ožiaragio atogrąža ir Juodasis pavasaris. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė (g. 1891 m.).
- Marian Spychalski, lenkų politikas, gynybos viceministras, karininkas (g. 1906 m.).
- 1993 m. – Draženas Petrovičius, legendinis Kroatijos krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku[reikalingas šaltinis], garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti NBA. Žuvo 1993 m. autoavarijoje (g. 1964 m.).
Neaprašyti
- 1329 – mirė Škotijos sosto užgrobėjas Robertas the Bruce. Mirties priežastis – raupsai;
- 1935 – Ivanas Mičiurinas, rusų selekcininkas, botanikas;
- 2002 – Signe Hasso (mergautinė pavardė Larsson). Švedijos aktorė.