Vytautas Aleksandras Cinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Aleksandras Cinauskas
Gimė 1930 m. birželio 6 d.
Pandėlyje, Rokiškio raj.
Mirė 2005 m. birželio 7 d. (75 metai)
Vilniuje
Palaidotas (-a) Kairėnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Elvyra
Vaikai Gytis, Roma
Veikla rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Žymūs apdovanojimai

1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Vytautas Aleksandras Cinauskas (1930 m. birželio 6 d. Pandėlyje, Rokiškio raj. – 2005 m. birželio 7 d. Vilniuje) – rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. birželio 14 d. su šeima sovietų valdžios ištremtas į Altajaus kraštą, Raskazichos gyvenvietę. Čia mirė iš bado du broliukai, su mama liko tik vyriausias Vytautas ir sesutė Dalia. Tėvas, Lietuvos policijos tarnautojas, iš karto atskirtas, 1941 m. žuvo Kraslage. 1947 m. kartu su mama ir sesute iš tremties pabėgo į Lietuvą. Lankė Obelių gimnaziją. 1948 m. gegužės 5 d. suimtas ir vėl ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Kozačinsko rajoną. Po metų pervežtas šiauriau į stibio kasyklas Šiaurės Jenisejsko rajone. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo betonuotoju Kauno HES statyboje, 19581996 m. Geologinės žvalgybos ekspedicijos gręžimo meistras, gręžimo darbų vykdytojas, geologinio gręžimo inžinierius, Kompleksinės geologinės žvalgybos ekspedicijos remontinių darbų cecho vyresnysis meistras. 19962000 m. Seimo narys.

Lietuvos kultūros fondo tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos etikos komisijos pirmininkas, tarybos narys, Tremtinių grįžimo fondo valdybos pirmininkas. Pilietybės suteikimo komisijos narys. Tautos fondo (JAV) įgaliotinių Lietuvoje darbo grupės narys. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Žmona Elvyra, sūnus Gytis, duktė Roma. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Palaidotas Kairėnų kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Cinausko poezijoje vyrauja konkretūs vaizdai, istorinio ir gyvenamojo meto visuomenės realijų apmąstymai, linkstama į retoriką; vėlesnieji eilėraščiai pasižymi paradoksalumu, ironija.[1]

Eilėraščiai
  • Kad būtum šalia (1992 m.)
  • Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj… (1995 m.)
  • Ir atmintis, ir dabartis (1998 m.)

Parašė tremties tematikos prozos kūrinių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Aleksandras Cinauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003