Gediminas Maciulevičius
Gediminas Maciulevičius | |
---|---|
Gimė | 1956 m. birželio 7 d. Prienai |
Sutuoktinis (-ė) | Birutė Maciulevičienė |
Veikla | dainininkas |
Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
Pareigos | solistas (baritonas) |
Gediminas Maciulevičius g . (1956 m. birželio 7 d. Prienuose) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gediminas Maciulevičius gimė Prienuose, Stasio Maciulevičiaus ir Aldonos Onos Klimavičiūtės (Maciulevičienės) šeimoje. Baigęs Prienų vidurinę mokyklą 1975–1982 m. mokėsi Lietuvos konservatorijos Vlado Česo solinio dainavimo klasėje. Diplominiam darbui sukūrė Žermono vaidmenį Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“.[2] Nuo 1982 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, į kurį atėjo kartu su kurso kolegėmis Laimute Kuzmickaite ir Dalia Rakauskiene.[3]
Vaidmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Du dešimtmečius dainininkas buvo pagrindinis Kauno valstybinio muzikinio teatro baritonas. LNOBT scenoje teko sudainuoti Aizenšteiną Johano Štrauso operetėje „Šikšnosparnis“.[3]
Gediminas Maciulevičius sukūrė daugiau nei 70 vaidmenų įvairių muzikinės scenos žanrų spektakliuose. Tarp jų Žermoną Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“, Petručijų Visariono Šebalino (rus. Шебали́н, Виссарио́н Я́ковлевич) operoje „Užsispyrėlės sutramdymas“, Silvijų Rudžero Leonkavalio operoje „Pajacai“, Guljelmą Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Visos jos tokios“, Rigoletą Džiuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“, Pikarą Liudviko van Bethoveno operoje „Fidelio“, Valentiną Šarlio Guno operoje „Margarita“, Rušė Umberto Džiordano operoje „Andrė Šenjė“, Dankairą Žoržo Bizė operoje „Karmen“, Daktarą Bartolą Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“, Džanį Skikį Džakomo Pučinio Operoje „Džanis Skikis“ ir kitus.[2][4]
Solistas suvaidino virš 3000 spektaklių[2] ir išmėgino save visuose muzikinio teatro žanruose: operoje, operetėje, miuzikle, vaikams skirtuose spektakliuose, netgi roko operoje.[3]
Kita kūrybinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1995 m. artistas su kitais muzikinio teatro kolegomis – Danielium Vėbra ir Benjaminu Želviu įkūrė ansamblį “Baritonų trio”,[5] su kuriuo išleido keletą garso kasečių ir kompaktinių plokštelių įrašų, kuriais siekė propaguoti lengvuosius sceninės muzikos žanrus – operetę ir miuziklą.
2002 m. “Baritonų trio” su to paties teatro soliste Laimute Kuzmickaite-Milašiene buvo vienas iš tarptautinio kasmetinio muzikos festivalo "Operetė Kauno pilyje” iniciatorių.[5][6]
Dar vienas „Baritonų trio“ veiklos baras, susijęs su operetės žanro populiarinimu, buvo laidos „Pūko“ radijo stotyje. Į šias laidas buvo kviečiami įvairūs dainininkai, su jais bendraujama.[3]
Nuo 2016 m. Gediminas Maciulevičius Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje dėsto studentams scenos kalbą.
Gediminas Maciulevičius su kitais teatro solistais koncertavo Vietname, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, JAV.[7]
Visuomeninė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001–2008 m. Gediminas Maciulevičius buvo Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.[1]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. Gediminas Maciulevičius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmąja premija už geriausią vyro vaidmenį Lietuvoje (Mustafos Bėjaus vaidmuo Paulo Abrahamo operetėje “Balius Savojoje”).
1999 m. už Frederiko Levė (vok. Frederick Loewe) miuzikle „Mano puikioji ledi“ sukurtą profesoriaus Higinso vaidmenį artistas įvertintas Lietuvos teatro meno prizu “Kristoforas” ir Kauno teatralų apdovanojimu “Fortūna”.
2005 m. Gediminas Maciulevičius pelnė Kauno teatralų įsteigto prizo „Fortūna“ diplomą už Šulco vaidmenį J. Kanderio, F. Ebo ir J. Masterhofo miuzikle „Kabaretas“.
2006 m. solistui suteiktas 3-iojo laipsnio “Santakos garbės ženklas”.
2009 m. už Barono Mirko Cėtos vaidmenį Franco Leharo operetėje „Linksmoji našlė“ (režisierius Gintas Žilys) įteiktas "Fortūnos diplomas.[7]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Irena Vanagienė. Gediminas Maciulevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 738 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Gražina Dainauskienė, „Solistas Dediminas Maciuleičius: gavau viską ko norėjau, Kauno diena, 2015 02. 19“, www.kauno.diena.lt [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Giedrius Prunskus, „Kauno muzikinio teatro legenda“, Kauno diena, 2016 10 24, www.kauno.diena.lt [2]
- ↑ Eglė Leonovienė, „Charakteringi G. Maciulevičiaus vaidmenys virtuvėje (receptai)“, Kauno diena, 2018 11 10, kauno.diena.lt [3]
- ↑ 5,0 5,1 „Operetė Kauno pilyje“ sulaukė ypatingo svečio, 2016 07 05 [4]
- ↑ Rasa Rožinskienė, „Operetės festivalis: gimęs iš optimizmo, augintas su meile“, Kauno diena, 2022-06-26, www.kauno.diena.lt [5]
- ↑ 7,0 7,1 „Gediminas Maciulevičius (solistas)“, Kamanė.lt [6]