Rugpjūčio 17

Rugpjūčio 17 yra 229-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 230-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 136 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Kviečiapjūtė.

Vardadieniai

Hiacintas – Jacintas – Saulenis – Mažvilė – Jackus – Sigutė – Laisva – Laisvydas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1331 – Šaukuoto mūšis: Livonijos krašto magistras Eberhardas fon Monheimas Šaukoto (Santhole, Santkore, Sandoten) žemėje Žemaitijoje sumušį jį persekiojusią Gedimino kariuomenę;
• 1914 – Priimta Gintarinė deklaracija.

Gimimo dienos

• 1629 m. – Jonas III Sobieskis, Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1674–1696 m.) (m. 1696 m.).
• 1860 m. – Emilis Holakas, Prūsijos vokiečių pedagogas, archeologas (m. 1924 m.).
• 1884 m. – Liudas Noreika, politikas, teisininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1928 m.).
• 1898 m. – Vytautas Andrius Graičiūnas, vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, tarpukario Lietuvos vadybos mokslo teoretikas ir praktikas, vadybos konsultantas užsienio įmonėse (m. 1952 m.).
• 1906 m. – Juozas Grybauskas, aktorius (m. 1964 m.).
• 1907 m. – Vladas Niunka, LTSR valstybinis ir partinis veikėjas, LTSR Mokslų akademijos akademikas (m. 1983 m.).
• 1917 m. – Petras Kisielius, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 2008 m.).
• 1918 m. – Jonas Juodagalvis, Lietuvos teatro aktorius (m. 1975 m.).
• 1922 m. – Liudvikas Grubliauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2007 m.).
• 1929 m. – Prima Petrylienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1937 m. – Teisutis Saldauskas, Lietuvos kompozitorius, instrumentuočių autorius, estradinių ansamblių vadovas (m. 2000 m.).
• 1939 m.:
  • Vladislavas Domarkas, radijo inžinierius, Lietuvos mokslo, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2016 m.).
  • Jonas Mačiukevičius, Lietuvos poetas, prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 2021 m.).
• 1940 m.:
  • Antanas Karoblis, matematikas, fizikos matematikos mokslų daktaras, tikimybių teorijos tyrinėtojas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2007 m.).
  • Liudvikas Kimtys, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1945 m.:
  • Antanas Kibickas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
  • Romas Apanavičius, Lietuvos inžinierius, savivaldybininkas, politinis veikėjas.
• 1948 m. – Gediminas Kazys Galubauskas, gydytojas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
• 1954 m. – Nikolaj Majevskij, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Angelė Narbutienė–Tamokaitytė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ričardas Makuška, Lietuvos chemikas polimerininkas, fizinių mokslų daktaras.
  • Vida Šulskytė-Beselienė, Lietuvos krepšininkė.
• 1961 m. – Eugenijus Malinauskas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Jūratė Kučinskaitė, Lietuvos muzikologė, pedagogė.
• 1967 m. – Aidas Vaišnora, Lietuvos ir Kazlų Rūdos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Vidmantas Purlys, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
• 1972 m. – Irma Jurgelevičiūtė, lietuvių estrados dainininkė, išgarsėjusi XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje kaip grupės „Dinamika“ solistė.
• 1973 m. – Svetlana Justickaja, teisininkė, Lietuvos kriminologė.
• 1983 m. – Amberlife, Lietuvos soft rock muzikos atlikėjas, grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų kūrėjas.
• 1990 m. – Indrė Mikelėnaitė, viena geriausių Lietuvos krepšininkių, geriausia 2008 metų Europos krepšininkė. Dažniausiai rungtyniauja krašto, gynėjo pozicijoje. 2006 m. su Lietuvos rinktine iškovojo bronzos medalius, o 2008 m. – aukso. 2 kartus buvo pripažinta geriausia Šiaulių sportininke.

Mirtys

• 1792 m. – Johanas Filipas Holchauseris, žymiausias Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. medalininkas (g. 1731 m.).
• 1896 m. – Robertas Adolfas Chodasevičius, karo inžinierius, topografas, pulkininkas (g. 1832 m.).
• 1944 m. – Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas (g. 1857 m.).
• 1956 m. – Juozas Baltušnikas, Argentinos lietuvių bendruomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1957 m. – Antanas Vienuolis, Lietuvos farmacininkas, rašytojas prozininkas, dramaturgas, muziejininkas, visuomenininkas (g. 1882 m.).
• 1974 m. – Juozas Zubėnas, teatro aktorius (g. 1894 m.).
• 1979 m. – Martynas Kavolis, Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas, daktaras (g. 1897 m.).
• 1986 m. – Henrikas Banys, Lietuvos baleto artistas (g. 1927 m.).
• 2004 m. – Česlovas Krivaitis, lietuvių katalikų dvasininkas, Širvintų krašto garbės pilietis (g. 1921 m.).
• 2007 m. – Algimantas Alekna, Lietuvos architektas (g. 1944 m.).
• 2009 m. – Romanas Plečkaitis, lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras, profesorius (g. 1933 m.).
• 2019 m.:
  • Dana Rutkutė, lietuvių teatro aktorė, teatrologė, televizijos ir radijo diktorė, laidų vedėja (g. 1922 m.).
  • Gediminas Skvarnavičius, lietuvių kino dokumentininkas, vienas žymiausių laikotarpio filmų kūrėjų (g. 1933 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1864 – JAV pilietinis karas: konfederatai nugali unionistus Geinsvilio mūšyje.
• 1998 – Prasidėjo 1998 m. Rusijos ekonominė krizė.

Gimimo dienos

• 1601 m. – Pjeras Ferma, prancūzų matematikas mėgėjas (m. 1665 m.).
• 1768 m. – Luji Šarlis Antuanas Dezė, divizijos generolas (1793), vienas geriausių Napoleono Bonaparto karvedžių (m. 1800 m.).
• 1844 m. – Menelikas II, Etiopijos imperatorius (m. 1913 m.).
• 1887 m. – Karolis I, 1916–1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas (m. 1922 m.).
• 1893 m. – Mae West, amerikiečių aktorė (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Erkis Altonenas, suomių kompozitorius, smuikininkas, dirigentas (m. 1990 m.).
• 1921 m. – Gidas Kuokaras, latvių choro dirigentas, pedagogas.
• 1926 m. – Dziang Dzeminas, buvęs Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas (1993–2003 m.) ir Kinijos Komunistų partijos generalinis sekretorius (1989–2002 m.) (m. 2022 m.).
• 1935 m. – Petras Vytautas Avižonis, lietuvių kilmės JAV fizikas, daktaras.
• 1942 m. – Muslimas Magomajevas, azerbaidžaniečių dainininkas (baritonas) (m. 2008 m.).
• 1943 m.:
  • Nikolajus Gavrilovičius Šmatko, ukrainiečių skulptorius ir tapytojas. Dirba kartu su dviem sūnumis Ukrainoje. Šmatko sukūrė daugiau nei 750 paminklų (bareljefų, goreljefų, skulptūrų) ir nutapė apie 500 paveikslų.
  • Robert De Niro, amerikiečių aktorius.
• 1952 m.:
  • Giljermas Apolinarijus Vilas, buvęs profesionalus Argentinos tenisininkas. Buvusi antroji pasaulio raketė. Jis kajerą baigė 1992 metais. Per savo karjerą Giljermas laimėjo 62 ATP titulus. Iš visų laimėtų titulų, keturi buvo laimėti Didžiojo Kirčio turnyruose. Jis profesionalu tapo 1969 metais. Vilas gimė Buenos Airėse. Dabar gyvena Monte Karle, Monake. Žaisdamas tenisą G. Vilas užsidirbo 4 923 882 JAV dolerių. Geriausiai Giljermui sekėsi žaisti ant žolės ir grunto kortų.
  • Nelsonas Pikė, brazilų Formulės 1 lenktynininkas, triskart F1 pasaulio čempionas.
• 1953 m. – Herta Miuler, vokiečių ir rumunų rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė. Herta Miuler buvo buvo gerai žinoma jau nuo 1990-ųjų metų, jos darbai yra išversti į daugiau nei 20 kalbų..
• 1956 m. – Gail Berman, Paramount Pictures prezidentas.
• 1957 m. – Rabis Abu-Chalilis, ūdo atlikėjas ir kompozitorius.
• 1959 m. – David Koresh, sektos Dovydo šaka lyderis (m. 1993 m.).
• 1960 m. – Sean Penn, JAV aktorius, dukart apdovanotas Oskaru už pagrindinį vaidmenį filmuose Mistinė upė ir Milk. Iš viso per visą savo karjerą Seanas Pennas buvo nominuotas daugiau nei 50 įvairių apdovanojimų.
• 1961 m. – Alexandr Vondra, čekų disidentas, diplomatas, politikas, senatorius.
• 1969 m. – Christian Donald Laettner, buvęs NBA krepšininkas.
• 1970 m. – Džeimsas Spenseris „Džimas“ Kourjeras, jaunesnysis, buvęs profesionalus JAV tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Jis profesionalu tapo 1988 metais. Per savo karjerą Džimas laimėjo 23 ATP titulus. Jis laimėjo iš viso keturis Didžiojo Kirčio turnyrus. Spenseris gimė Sanforde, Floridoje. Dabar jis gyvena Niujorke, JAV. Žaisdamas tenisą Kourjeras užsidirbo 14 034 132 JAV dolerių. Džimas baigė savo karjerą 2000 metais. Kourjerą treniravo Bradas Stinebornas.
• 1977 m.:
  • Tarja Turunen, Suomijos dainininkė, išgarsėjusi kaip simfoninio metalo grupės Nightwish vokalistė, dabar vystanti solinę karjerą.
  • Tieri Danielis Enri, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir New York Red Bulls klubo puolėjas.
  • Vilijamas Galasas, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir šiuo metu be klubo gynėjas.
• 1973 m. - Julius Henrikas Barauskas, IT specialistas iš Vilniaus.
• 1980 m. – Daniel González Güiza, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Fenerbahçe S.K. klubo puolėjas.
• 1982 m. – Phil Jagielka, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Everton klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
• 1986 m. – Tyrus Thomas, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA klube Charlotte „Bobcats“ lengvojo krašto pozicijoje.
• 1988 m.:
  • Nichole Marie Cordova, Amerikiečių Pop/R&B dainininkė ir šokėja. Cordova yra jauniausia muzikos grupės Girlicious narė.
  • Tiffanie Adair Anderson, Amerikiečių Pop/R&B dainininkė ir šokėja.

Mirtys

• 1786 m. – Frydrichas II, nuo 1740 m. gegužės 31 d. iki mirties buvo Prūsijos karalius (g. 1712 m.).
• 1850 m. – Chosė de San Martinas, Argentinos generolas ir vienas garsiausių Pietų Amerikos išsilaisvinimo sąjūdžio lyderių (g. 1778 m.).
• 1946 m. – Aleksejus Sudajevas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, majoras (g. 1912 m.).
• 1958 m. – Džonas Hubertas Maršalas, anglų archeologas (g. 1876 m.).
• 1966 m. – Burkardas Dzenis, latvių skulptorius. Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų (g. 1879 m.).
• 1969 m. – Ludwig Mies van der Rohe, vokiečių architektas, baldų dizaineris, vienas Modernizmo architektūros pradininkų (g. 1886 m.).
• 1987 m. – Rudolfas Hesas, ilgametis nacistinės Vokietijos NSDAP lyderis, Adolfo Hitlerio sekretorius ir dešinioji ranka, „Nacis Nr.3“ (Nacis Nr.2 – Martinas Bormanas) (g. 1894 m.).
• 1988 m. – Muhammad Zia-ul-Haq, Pakistano prezidentas (g. 1924 m.).
• 2010 m. – Frančeskas Kosiga, 8-asis Italijos prezidentas, prezidentavęs nuo 1985 birželio 29 iki 1992 balandžio 28 (g. 1928 m.).