Vladislavas Domarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladislavas Domarkas
Gimė: 1939 m. rugpjūčio 17 d. (78 metai)
Vėlaičiai, Kartenos valsčius
Mirė: 2016 m. kovo 1 d.
Kaunas
Tėvas: Jonas Domarkas
Motina: Barbora Mačiulskytė-Domarkienė
Sutuoktinis(-ė): Stanislova Sakalauskaitė-Domarkienė
Vaikai:

Andrius, Evelina

Veikla: radijo inžinierius, mokslo bei visuomenės veikėjas
Partija: 1971 m. SSKP
Alma mater: 1961 m. Kauno politechnikos institutas

Vladislavas Domarkas (g. 1939 m. rugpjūčio 17 d. Vėlaičiuose, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis - 2016 m. kovo 1 d., Kaune) – radijo inžinierius, Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19451956 m. mokėsi Balsiškių pradinėje ir Kartenos vidurinėje mokykloje. 1961 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultete su pagyrimu baigė radiotechnikos specialybę.

1961–1967 m. KPI Ultragarso laboratorijos inžinierius, 1964–1967 m. aspirantas. Nuo 1967 m. KPI Radioelektronikos fakulteto dėstytojas, 1969 m. docentas. 1977 m. technikos mokslų daktaras. [1] 1977–1978 m. stažavo Kalifornijos Santa Barbaros ir Stanfordo universitetuose (JAV). 19791980 m. Radijo prietaisų katedros vedėjas. 1980–1983 m. KPI mokymo ir auklėjimo reikalų prorektorius. Nuo 1981 m. profesorius. 1983–1992 m. KPI (nuo 1990 m. KTU) rektorius. Nuo 1985 m. LSSR mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas.

Nuo 1971 m. SSKP narys. 1985–1990 m. LSSR Aukščiausiosos Tarybos deputatas, 1989 m. Prezidiumo narys. [2][3]

1992–1993 m. KTU Radioelektronikos fakulteto Teorinės radiotechnikos katedros profesorius. 1993–1994 m. LR užsienio reikalų ministro Povilo Gylio pavaduotojas. [4] 1994 m. suteiktas nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinis rangas. 1994–1996 m. Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus Vyriausybėse – LR švietimo ir mokslo ministras. [5] Nuo 1997 m. KTU Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros dėstytojas, profesorius, 20012009 m. šios katedros vedėjas, 2009–2013 m. profesorius. Nuo 2011 m. LMA tikrasis narys, nuo 2014 m. narys emeritas. [6]

Žmona Stanislova Domarkienė (1940–2015). Vaikai Andrius Domarkas (g. 1969) ir Evelina Domarkaitė-Meilienė (g. 1973). [7]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš ultragarsinių ir pjezoelektrinių matavimo keitiklių. Parašė apie 150 mokslinių straipsnių, 50 išradimų autorius. [8]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Контрольно-измерительные пьезоэлектрические преобразователи (su Rymantu Kažiu). – Vilnius, 1975. – 255 p.: iliustr.
  • Radiolokacinių sistemų projektavimo bendrieji klausimai: mokomoji-metodinė priemonė. – Kaunas: KPI, 1976. – 80 p.: brėž.
  • Ультразвуковая эхоскопия (su Eugeniju Pilecku). – Ленинград: Машиностроение, 1988. – 276 p.: iliustr. – ISBN 5-217-00067-8
  • Sistemotechninis projektavimas (su kitais). – Kaunas: Technologija, 1994. – 103 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-131-6
  • Visuomeninių organizacijų įtaka viešojo administravimo institucijoms (su kitais). – Kaunas, 2000. – 79 p. – ISBN 9986-13-870-1
  • Viešojo sektoriaus institucijų administravimas: monografija (su kitais). – Vilnius, 2002. – 291 p.: iliustr. – ISBN 9955-442-72-7
  • Naujoji viešoji vadyba: mokomoji knyga (su kitais). – Kaunas: Technologija, 2007. – 393 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-25-259-7
  • Įvadas į viešąjį valdymą: mokomoji knyga (su kitais). – Kaunas: Technologija, 2009. – 231 p.: diagr. – ISBN 978-9955-25-711-0

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Politinis postas
Prieš tai:
Dainius Trinkūnas
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras
19941996 m.
Po to:
Zigmas Zinkevičius