Gintarinė deklaracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gintarinė deklaracija1914 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus lietuvių draugijų ir spaudos atstovų susirinkime priimta deklaracija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Deklaracijos autoriai buvo Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas. Deklaracijoje buvo išreikštas lietuvių tautos lojalumas Rusijos imperijai prasidėjusiame kare bei reiškiamos viltys, kad Rusijai laimėjus karą Rusijos imperijos sudėtyje bus sujungtos Didžioji ir Mažoji Lietuva, suteikiant autonomiją Rusijos sudėtyje.

Deklaracijoje apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimo viltis poetiškai buvo sakoma, kad vokiečių Drang nach Osten išbarstė gintarinius karolius, o dabar atėjo laikas vėl juos surinkti į vieną visumą. Deklaracijoje taip pat pabrėžtas etninis slavų ir baltų skirtingumas, Rusija raginama remtis net mažiausiais etnografiniais vienetais kovoje su Vokietija.

Apskritai, tokia deklaratyviai lojali pozicija vyriausybės atžvilgiu karo pradžioje buvo būdinga ir kitoms pavergtoms tautoms, tiek Rusijos, tiek Austrijos-Vengrijos imperijose.