Pereiti prie turinio

Vladas Niunka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladas Niunka
Gimė 1907 m. rugpjūčio 17 d.
Baisogala, Kauno gubernija
Mirė 1983 m. gruodžio 26 d. (76 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Veikla valstybinis ir partinis veikėjas, filosofas, spaudos darbuotojas
Partija 1928 m. LKP / SSKP
Alma mater 1936 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Vladas Niunka (1907 m. rugpjūčio 17 d. Baisogaloje – 1983 m. gruodžio 26 d. Vilniuje) – sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, filosofas, spaudos darbuotojas, LSSR mokslų akademijos akademikas.

1925 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1925–1928 m. mokytojavo Šiauliuose. 1926 m. atvykęs studijuoti į Kauną įsitraukė į komunistinį judėjimą, už tai po valstybės perversmo 1928–1931 m. kalintas Varnių koncentracijos stovykloje, 19381939 ir 1939–1940 m. Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje. 1933 m., 1933–1935 m. redagavo laikraštį „Revoliucinis darbininkas“, 1937–1939 m. su kitais – leidinį „Propagandistas“, 1937 m. padėjo išleisti laikraštį „Liaudies frontas“. 1936–1938 m. laikraščio „Tiesa“ redakcinės kolegijos narys. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą.

Šeštasis Lietuvos komjaunimo suvažiavimas. Trečias iš dešinės – Vladas Niunka

Sovietams okupavus Lietuvą, nuo 1940 m. liepos 14 d. rinkimų į Liaudies Seimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 1940–1944 m. LSSR prokuroras. 1940 m. birželio-liepos mėn. ir 1943–1944 m. LKP laikraščio „Tiesa“ redaktorius, 1943–1944 m. dar ir LKP(b) CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1944 m. gegužės-gruodžio mėn. LKP(b) CK antrasis sekretorius. 19451948 m. LSSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, 1948 m. dar ir LSSR švietimo ministras. 1948–1961 m. LKP CK sekretorius. 1961 m. netikėtai atleistas iš LKP CK biuro narių ir sekretoriaus pareigų. 1961–1970 m. žurnalo „Komunistas“ vyriausiasis redaktorius.

19461962 m. SSRS AT, nuo 1947 m. LSSR AT deputatas. 19551963 m. LSSR AT pirmininkas.

1946–1950 m. ir 1961–1968 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1947 m. docentas. Nuo 1968 m. LSSR mokslų akademijos visuomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius, nuo 1970 m. dar ir draugijos „Žinija“ prezidiumo pirmininkas. 1971 m. filosofijos mokslų kandidatas.[1][2] Palaidotas Antakalnio kapinėse.

  • Nuo Vatikano Pirmojo iki Vatikano Antrojo, 1963 m.
  • Socialiniai katalikybės mitai, 1965 m.
  • Vatikanas ir antikomunizmas, 1970 m.
  • Nacionalinis išsivadavimo judėjimas ir religija, 1972 m. (rus.)
  • Klerikalinės partijos ir Vatikanas, 1974 m.
  • Šių laikų Vatikanas, 1980 m. (rus.) [3]
  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 361 psl.
  2. http://www.knowbysight.info/NNN/07637.asp
  3. Romas ŠarmaitisVladas Niunka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 215


Partijos politinės pareigos


Prieš tai:
Icikas Meskupas-Adomas
LKP CK II sekretorius
1944 m.
Po to:
Aleksandras Isačenka