Svetlana Justickaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Svetlana Justickaja (buv. Gečėnienė; g. 1973 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje) – teisininkė, Lietuvos kriminologė.

Tėvas – Viktoras Justickis, kriminologas, teisės psichologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svetlana Justickaja 1990 m. baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą, 1997 m. – studijas Lietuvos teisės akademijoje, magistrė. 2002 m. balandžio 27 d. Lietuvos teisės universitete apgynė socialinių mokslų teisės krypties daktaro disertaciją (eksternu) tema „Baudžiamosios justicijos poveikis nepilnamečio asmenybei (kardomojo kalinimo tyrimo pavyzdžiu)“[1], socialinių mokslų (teisės krypties) daktarė.

Nuo 1997 m. iki 1998 m. LR vidaus reikalų ministerijos Policijos reformos ir tyrimų centro darbuotoja, nuo 2000 m. Teisės instituto (TI) Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo teisės sektoriaus specialistė, mokslo darbuotoja, TI Kriminologinių tyrimų skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja[2]. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys – kriminologija, nusikaltimų prevencija, nepilnamečių justicija[3].

Nuo 2003 m. spalio 22 d. darbo grupės Nepilnamečių justicijos programos projektui parengti narė[4], nuo 2003 m. vasario 21 d. koordinavimo komisijos Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą vykdymui narė[5], Projekto „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos Vilniaus universitete“ vykdytoja[6].

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „15-17 amžiaus moksleivių delinkventinis elgesys ir viktimizacija Lietuvoje" (tarptautinis tyrimas), 2009 [7].
  • Tarptautinis nusikaltimų aukų tyrimas (Lietuva, 2006). Vaidas Kalpokas, Sonata Mališauskaitė-Simanaitienė, Jolita Malinauskaitė, Svetlana Gečėnienė. Tyrimo koordinatoriai: Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuras (UNODC). Teisės institutas, 2007.
  • Vaikų ir jaunimo baudžiamoji atsakomybė: užsienio šalių patirtis. Vokietija, Austrija, Olandija, Lenkija, Estija, Rusija. Autoriai: Gintautas Sakalauskas, Svetlana Gečėnienė, Antanas Jatkevičius, Ilona Michailovič. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, Teisės institutas, Vilnius: Justitia, 2001, 125 p.
  • Nusikaltimų prevencijos programų (projektų) veiksmingumo užtikrinimas Lietuvoje. Jaunimo baudžiamoji atsakomybė Austrijoje. Moksliniame – praktiniame žurnale „Teisės problemos“. 2000 m. Nr. 3-4.
  • Nepilnamečių teisės pažeidimų prevencija: mokymo teminė programa. Vilnius: LTU, 2000.
  • Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje: mokymo teminė programa. Vilnius: LTU, 2000.
  • Vaikų ir jaunimo neužimtumo ir nusikaltimų prevencija (kartu su G. Sakalausku, B. Gruževskiu, B. Čėsnaite, V. Kalpoku, I. Michailovič, A. Malinauskaite, J. Šliužiene, A. A. Švedu, L. Vaicekauskaite, D. Veličkiene). Vilnius, 2000.
  • Kriminalinės justicijos poveikis nepilnamečių teisės pažeidėjų asmenybei ir jų elgesiui (kartu su E. Vileikiene). – Vilnius, 1999. p. 83.
  • Nusikaltimų prevencija – nuo individo prie visuomenės // VRM žinios. 1998. Nr. 2(4). P. 31-37.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos mokslo potencialas Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. Vytautas Andriulis, Aldona Bentkuvienė. Teisės instituto mokslininkų darbų bibliografija. LR teisingumo ministerija, Teisės institutas, 2002, Vilnius, 147-148 psl.
  3. Teisės instituto informacija[neveikianti nuoroda] Sv. Justickajos biografija (PDF)
  4. LRS informacija
  5. [LRS informacija, 2003 m. vasario 21 d. Nr. A1-31]
  6. VU informacija
  7. TIC informacija[neveikianti nuoroda]