Tikimybių teorija
Tikimybių teorija – matematikos šaka, tirianti atsitiktinių įvykių tikimybes.
Matematikoje tikimybė – tai skaičius iš intervalo [0; 1], parodantis, kiek tikėtina, kad įvykis įvyks. Tikimybės priskiriamos įvykiams pagal tikimybės aksiomas.
Tikimybė, kad įvyks įvykis , kai duota (t. y. jau žinoma), kad įvyko kitas įvykis , yra sąlyginė tikimybė kai duota . Jos reikšmė lygi (kai nelygi nuliui). Jei sąlyginė tikimybė kai duota lygi („nesąlyginei“) tikimybei, tai ir vadinami nepriklausomais įvykiais. Šis ir santykis yra simetriškas – tai matyti tada, kai jį apibūdiname kaip .
Kartu su statistika tikimybių teorija sudaro matematikos šaką, vadinamą stochastika.
Pagrindinės sąvokos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Elementariųjų įvykių erdvė – tai pirminė sąvoka, todėl ji nėra apibrėžiama.[1]. Žymima Ω raide, o jos elementai – ω.
- Atsitiktiniai įvykiai – elementariosios įvykių erdvės poaibiai. Žymimi abėcėles didžiosiomis raidėmis, pvz., A, B, C.
- Tikimybė - tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas.
Tikimybių teorijoje plačiai naudojami kombinatorikos elementai:
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Aksomaitis. Tikimybių teorija ir statistika. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Technologija, 2002, 11 p. ISBN 9986-13-893-0.
|