Karolis I (Austrija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karolis I
vok. Karl I
Erzherzog Thronfolger Karl Franz Josef.jpg
Karolis I
Armoiries Habsbourg.svg
Habsburgų dinastija
Gimė: 1887 m. rugpjūčio 17 d.
Persenbeugas-Gotsdorfas
Mirė: 1922 m. balandžio 1 d. (34 metai)
Madeira
Palaidotas: Monte Funšalas, Madeira
širdis: Muri abatija, Šveicarija
Tėvas: Otonas Pranciškus
Motina: Marija Žozefa Vetin
Sutuoktinis(-ė): Zita iš Parmos Burbonų
Vaikai:

Otonas
Adelheida
Robertas
Karolis Liudvikas
Rudolfas
Šarlota
Elžbieta

Wappen Kaisertum Österreich 1815 (Klein).png
Austrijos imperatorius
Valdė: 1916–1918 m.
Pirmtakas: Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis: Austrijos respublika
Karlas Zeicas
Austrijos prezidentas
Wappen Kaisertum Österreich 1867 (Mittel).png
Vengrijos karalius
Valdė: 1916–1918 m.
Pirmtakas: Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis: Vengrijos respublika
Karolis Michajus
Vengrijos prezidentas
Kiti titulai
Wappen Königreich Böhmen.png
Čekijos karalius
Valdė: 1916–1918 m.
Pirmtakas: Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis: Čekoslovakija
Tomašas Masarykas
Čekoslovakijos prezidentas
Wappen Königreich Croatien & Slavonien.png
Kroatijos, Dalmatijos ir Slavonijos karalius
Valdė: 1916–1918 m.
Pirmtakas: Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis: Petras I Karadžordževičius
Galicijos karalius
Valdė: 1916–1918 m.
Pirmtakas: Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis: Jozefas Pilsudskis
Lenkijos prezidentas
Commons-logo.svg Vikiteka: Karolis I (Austrija)Vikiteka
Karolio I monograma

Karolis I (vok. Karl I, 1887 m. rugpjūčio 17 d. Persenbeugo pilis, Žemutinė Austrija1922 m. balandžio 1 d. Kvinta do Monte, Madeira) – 1916-1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Habsburgų Lotaringų dinastijos. Imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I sūnėnas. Tėvas kunigaikštis Otonas Pranciškus, motina Marija Žozefa Vetin. Žmona Zita iš Parmos Burbonų (1892-1989 m.). Vaikai: Otonas (g. 1912 m.), Adelheida (1914-1971 m.), Robertas (1915-1996 m.), Karolis Liudvikas (1918-2007 m.), Rudolfas (g. 1919 m.), Šarlota (1921-1989 m.), Elžbieta (1922-1993 m.)

Tapo įpėdiniu po 1914 m. birželio 28 d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą Pranciškų Ferdinandą, kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.

Valdymo pradžioje pradėjo slaptas derybas su Prancūzija dėl Austrijos-Vengrijos pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo, kurios žlugo dėl jo nenoro atsisakyti Italijos reikalaujamų teritorijų. Deryboms išaiškėjus jas neigė, kol Prancūzijos spauda nepaskelbė jo pasirašytų laiškų. Dėl nacionalinių judėjimų Austrijos-Vengrijos dualistinei monarchijai ėmus irti, 1918 m. lapkričio 11 d. atsisakė dalyvavimo valstybės valdyme, bet ne sosto. 1919 m. kovo mėn. emigravo į Šveicariją. Vengrų monarchistų skatinamas 1921 m. du kartus nesėkmingai mėgino atgauti Vengrijos sostą.

Mirė nuo plaučių uždegimo. 2004 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju. [1]

Karolis I (Austrija)
Prieš tai:
Pranciškus Juozapas I
Wappen Kaisertum Österreich 1815 (Klein).png
Habsburgų giminės galva
19161922
Po to:
Otto Habsburg


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karolis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 468 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Peter Broucek. Karl I. (IV.). Der politische Weg des letzten Herrschers der Donaumonarchie. Boehlau, Wien. 1997, ISBN 3-205-98737-3
  • Gordon Brook-Shepherd: Um Krone und Reich. Die Tragödie des letzten Habsburgerkaisers. Molden, Wien 1968
  • Nathan Cochran: Der Diener Gottes Karl aus dem Hause Österreich. Eine Kurzbiografie. Buch als PDF-Datei
  • August Demblin. Hrsg. u. bearb. von Alexander Demblin: Minister gegen Kaiser. Aufzeichnungen eines österreichisch-ungarischen Diplomaten über Außenminister Czernin und Kaiser Karl. Böhlau, Wien 1997, ISBN 3-205-98762-4
  • Eva Demmerle: Kaiser Karl I. "Selig, die Frieden stiften …"; die Biographie. Amalthea, Wien 2004, ISBN 3-85002-521-7
  • Erich Feigl (Hrsg.): Kaiser Karl. Persönliche Aufzeichnungen, Zeugnisse und Dokumente. Amalthea, Wien 1984, ISBN 3-85002-179-3
  • Josef Gelmi: Der letzte Kaiser. Karl I. (1887–1922) und Tirol. Tyrolia, Innsbruck – Wien 2004, ISBN 3-7022-2619-2
  • Elisabeth Kovàcs: "Untergang oder Rettung der Donaumonarchie?" Böhlau, Wien 2004, 2 Bände, ISBN 3-205-77237-7 und ISBN 3-205-77238-5
  • Anton Lehár. Hrsg. von Peter Broucek: Erinnerungen. Gegenrevolution und Restaurationsversuche in Ungarn 1918–1921. Verlag für Geschichte und Politik, Wien 1973, ISBN 3-7028-0069-7
  • Heinz von Lichem: Karl I. Ein Kaiser sucht den Frieden; Bilddokumentation. Tyrolia, Innsbruck – Wien 1996, ISBN 3-7022-1993-5
  • Jan Mikrut (Hrsg.): Kaiser Karl I. (IV.) als Christ, Staatsmann, Ehemann und Familienvater. Dom Verlag, Wien 2004, ISBN 3-85351-188-0
  • Friedrich Oberkofler: Von Gottes Gnaden. Kaiser Karl von Österreich und König von Ungarn. fe-Medienverlag, Kissleg 2006, ISBN 3-939684-00-7
  • Heinz Rieder: Kaiser Karl. Der letzte Monarch Österreich-Ungarns 1887–1922. Callwey, München 1981, ISBN 3-7667-0596-2
  • Gordon Shepherd: Karl der Erste. Des Reiches letzter Kaiser. 1968
  • Hans Karl Zessner-Spitzenberg: Kaiser Karl. Lins, Feldkirch 1953 Buch als PDF-Datei

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]