Pereiti prie turinio

Liudas Noreika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudas Noreika
Gimė 1884 m. rugpjūčio 17 d.
Pasruojė, Žemaičių Kalvarijos valsčius, Telšių apskritis
Mirė 1928 m. gegužės 30 d. (43 metai)
Kaune
Veikla politikas, teisininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Partija * 1916 m. Lietuvių tautos pažangos partija;
Alma mater *1905 m. Žemaičių kunigų seminarija
Vikiteka Liudas Noreika

Liudas Noreika (1884 m. rugpjūčio 17 d. Pasruojėje, Žemaičių Kalvarijos valsčius, Telšių apskritis – 1928 m. gegužės 30 d. Kaune) – politikas, žurnalistas, teisininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

1897 m. baigė Alsėdžių liaudies mokyklą, 1901 m. Palangos progimnaziją, 1905 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune, 1908 m. Peterburgo dvasinę akademiją, 1917 m. – Peterburgo universiteto teisės fakultetą.

Politinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbo Linkuvos pradžios mokyklos mokytoju. 19141915 m. Lietuvių politikos centro Rusijoje veikėjas. 1916 m. kartu su kitais veikėjais įkūrė Lietuvių tautos pažangos partiją. 1917 m. Lietuvių Tautos Tarybos, vėliau Vyriausiosios lietuvių tautos tarybos Rusijoje prezidiumo sekretorius.

1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. III Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), IV Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 7 d.), V Ernesto Galvanausko (1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d.) Vyriausybių teisingumo ministras, vėliau advokatas.

Vienas Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjų, 19261927 m. centro valdybos pirmininkas.

Visuomeninė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1907 m. rašė spaudai. Buvo nuolatinis laikraščio „Viltis“ korespondentas, 19141915 m. – žurnalo „Vairas“ redaktoriaus pavaduotojas, 19151917 m. – M. Yčo Petrograde leisto laikraščio „Lietuvių balsas“ faktiškasis ir atsakomasis redaktorius, 19161918 m. – atsakomasis leidinio „Ateities spinduliai“ redaktorius. 1918 m. Vilniuje redagavo dienraštį „Lietuvos aidas“. 1919 m. laikraščio „Tauta“ vienas redaktorių. Vienas iš faktiškųjų laikraščio „Lietuvis“ redaktorių. [1]

Su J. Pajauju išvertė V. Zakševskio „Naujųjų amžių istoriją". Dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komitete Peterburge ir Voroneže. Nuo 1920 m. vertėsi advokato praktika. Vienas iš Katalikų mokslų akademijos steigėjų 1922 m., pirmasis jos iždininkas.

Liudą Noreiką konflikto kortavimo metu nušovė karininkas Okulič-Kazarinas.[2]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 361 psl.
  2. Portalo penki.lt informacija