Henry David Thoreau
Henris Deividas Toro angl. Henry David Thoreau | |
---|---|
Henris Deividas Toro (1856 m., dagerotipija) | |
Gimė | 1817 m. liepos 21 d. Konkordas, Masačusetsas, JAV |
Mirė | 1862 m. gegužės 6 d. (44 metai) Konkordas, Masačusetsas, JAV |
Tautybė | amerikietis |
Veikla | filosofas, rašytojas, natūralistas, poetas |
Sritis | etika, poezija, religija, politika, filosofija |
Alma mater | Harvardo koledžas |
Henris Deividas Toro (Henry David Thoreau; 1817 m. liepos 12 d. – 1862 m. gegužės 6 d.) – amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas transcendentalistas. H. D. Thoreau rašytinis palikimas yra gausus ir įvairialypis, tačiau pasaulinę šlovę jam pelnė du svarbiausi kūriniai: „Voldenas, arba gyvenimas miške“ (Walden, or Life in the Woods) ir „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“ (On the Duty of Civil Disobedience).
H. D. Toro knygos, straipsniai, poezija sudaro daugiau nei 20 tomų. Jo ilgalaikis indėlis buvo jo tyrinėjimai gamtos istorijoje ir filosofijoje. H. D. Toro numatė metodus šiuolaikiniam ekologijos mokslui ir gamtosaugos istorijai.
Visą gyvenimą jis buvo abolicionistas, skaitė paskaitas, kuriose kritikavo Pabėgusių vergų įstatymą. H. D. Toro filosofija apie pilietinį nepaklusnumą padarė įtaką tokioms asmenybėms kaip Levas Tolstojus, Mahatma Gandhi ir Martinas Liuteris Kingas.
H. D. Toro yra kartais minimas kaip individualus anarchistas, taip pat anarchistų įkvėpėjas. Nors jo knygoje „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“ reikalaujama patobulinti, o ne panaikinti valdžią, šis patobulinimas remiasi anarchizmo idėjomis: „Geriausia ta valdžia, kuri mažiausiai valdo“.
H. D. Toro taip pat žinomas dėl savo vengimo mokėti mokesčius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]H. D. Toro gimė 1817 m. liepos 12 d. Konkorde, Masačusetse valstijoje. 1833–1837 m. H. D. Toro studijavo Harvardo universitete. Jis lankė retorikos, klasikos, filosofijos, matematikos ir mokslo kursus. Sakoma, kad jis atsisakęs mokėti penkių dolerių mokestį už universiteto baigimo diplomą.
Po universiteto baigimo H. D. Toro grįžo į Konkordą, kur susipažino su amerikietiškojo transcendentalizmo atstovu, poetu Ralphu Waldo Emersonu. R. Emersonas globėjiškai patardavo jaunajam H. D. Toro, supažindino su vietiniais mąstytojais ir intelektualais ir nuolat skatino H. D. Toro rašyti esė bei poemas žurnalui „The Dial“. Pirmoji rašytojo esė „Aulus Persius Flaccus“ žurnale buvo publikuota 1840 m.
1841 m. H. D. Toro persikėlė į R. Emersono namus. Čia 1841–1844 m. jis dirbo vaikų mokytoju, redaktoriaus asistentu ir sodininku. Vėliau H. D. Toro grįžo į Konkordą ir dirbo jo šeimos pieštukų fabrike. Jis atrado būdą, kaip pagaminti geresnius pieštukus iš grafito, naudojant molį kaip rišamąją medžiagą.
1845 m. liepos 4 d., JAV Nepriklausomybės dieną, H. D. Toro persikėlė gyventi į mažą, paties pastatytą namelį prie Voldeno tvenkinio, kad įgyvendintų „paprasto gyvenimo“ eksperimentą. Prie Voldeno rašytojas gyveno dvejus metus, o eksperimento patirtį perkėlė į kūrinį „Voldenas, arba gyvenimas miške“.
1846 m. liepos mėn. H. D. Toro buvo paragintas sumokėti šešerių metų mokesčius. Jis atsisakė tai padaryti dėl pasipriešinimo Amerikos–Meksikos karui ir vergijai. Dėl to naktį praleido kalėjime. Kitą dieną H. D. Toro prieš savo valią buvo paleistas, jo tetai sumokėjus mokesčius. Ši patirtis padarė jam didelę įtaką.
1847 m. rugsėjo 6 d. H. D. Toro paliko Voldeno tvenkinį. Po to kelerius metus dirbo, kad apmokėtų skolas ir nuolatos redagavo „Voldeno“ rankraštį. 1854 m. „Voldenas, arba gyvenimas miške“ buvo išleistas. „Voldene“ smulkiai nupasakojami dveji metai, du mėnesiai ir dvi dienos, kurias H. D. Toro praleido prie tvenkinio. Iš pradžių „Voldenas“ nesusilaukė didelio susidomėjimo, bet dabar jis kritikų vertinamas kaip Amerikos klasikos kūrinys, kuriame išaukštinamas gamtos paprastumas, harmonija ir grožis.
1848 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais H. D. Toro skaitė paskaitas, kuriose aiškino, kodėl vengia mokėti mokesčius. Šios paskaitos vėliau perkeltos į jo esė „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“, kuri pirmą kartą buvo išspausdinta 1849 m.
H. D. Toro pirmą kartą susirgo tuberkulioze 1835 m. ir retkarčiais kentėdavo nuo jos visą likusį gyvenimą. 1859 m. per naktinę ekskursiją rašytojas susirgo bronchitu. Per trejus metus jo sveikata sparčiai blogėjo, kol jis dėl ligos negalėjo pakilti iš lovos. Paskutinius gyvenimo metus H. D. Toro praleido redaguodamas nepublikuotus darbus.
H. D. Toro mirė 1862 m. gegužės 6 d., būdamas 44 metų. Jo atminimui pagerbti sukurta tarptautinė organizacija – „Thoreau visuomenė“.
Įsitikinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]H. D. Toro yra žymiausias literatūrinės ir filosofinės krypties, vadinamos amerikietiškuoju transcendentalizmu, atstovas. Amerikos transcendentalistus vienijo tikėjimas demokratine šalies ateitimi, kultūros savitumu ir begalinėmis galimybėmis, atsiskleidžiančiomis Amerikos gamtos platybėse. Juos vienijo tikėjimas idealiu, transcendentiniu gamtos ir žmogaus pradu, kuris yra pasaulio vieningumo pamatas.
Didžiausią savo gyvenimo dalį rašytojas praleido tyrinėdamas laukinę Amerikos gamtą, buvo įsitikinęs, kad ji yra ne tik naudingų žaliavų šaltinis, bet gyva ir vientisa sistema. H. D. Thoreau laikėsi nuomonės, kad, stebėdamas gamtą, žmogus gali jautriau įsiklausyti į savo sąžinės balsą ir giliau suvokti esmines dvasines tiesas.
H. D. Toro buvo už gamtos išteklių ir laukinės gamtos išsaugojimą. Jis taip pat buvo vienas pirmųjų Čarlzo Darvino evoliucijos teorijos rėmėjų. H. D. Toro nebuvo griežtas vegetaras, bet teikė pirmenybę vegetariškai dietai ir manė, kad vegetarizmas yra vienas iš savęs tobulinimo būdų.
Filosofas neatmetė civilizacijos idėjos, bet ir nešlovino laukinės būties. Jis pasisakė už tokią būtį, kurioje gamta ir kultūra būtų suderinta. H. D. Toro pabrėžė harmonijos tarp civilizacijos ir gamtos svarbą.
H. D. Thoreau buvo iš prigimties linkęs į individualizmą, tačiau jis niekada nenusišalindavo nuo tuometinių socialinių problemų ir aktyviai kovojo prieš vergiją. Filosofas yra asmeniškai padėjęs keletui pabėgusių vergų pasiekti Kanadą, kur jie, pagal ten galiojusius įstatymus, iš karto tapdavo laisvi.
Įtaka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]H. D. Toro veikalai padarė didelę įtaką daugeliui visuomenės veikėjų. Politiniai lyderiai ir reformatoriai Mahatma Gandhi, Džonas F. Kenedis, pilietinių teisių aktyvistas Martinas Liuteris Kingas, rusų autorius Levas Tolstojus sakė buvę stipriai paveikti H. D. Toro veikalų, ypatingai H. D. Toro esė „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“.
Taip pat H. D. Toro idėjos padarė įtaką tokiems kūrėjams ir autoriams kaip Edward Abbey, Willa Cather, Marcel Proust, William Butler Yeats, Sinclair Lewis, Ernest Hemingway, E. B. White, Frank Lloyd Wright ir natūralistams John Burroughs, John Muir, E. O. Wilson, Edwin Way Teale, Joseph Wood Krutch, B. F. Skinner, David Brower ir Loren Eiseley.
Anarchistė ir feministė Ema Goldman taip pat vertino H. D. Toro idėjas ir vadino jį „geriausiu Amerikos anarchistu“.
Mahatma Gandhi pirmą kartą perskaitė „Voldeną“ 1906 metais, kai dirbo pilietinių teisių aktyvistu Johanesburge Pietų Afrikoje. Jis sakė buvęs įkvėptas H. D. Toro idėjų, dėl to suteikė savo judėjimui pavadinimą, paimtą iš H. D. Toro kūrinio „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“.
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aulus Persius Flaccus (1840)
- The Service (1840)
- A Walk to Wachusett (1842)
- Paradise (to be) Regained (1843)
- The Landlord (1843)
- Sir Walter Raleigh (1844)
- Herald of Freedom (1844)
- Wendell Phillips Before the Concord Lyceum (1845)
- Reform and the Reformers (1846-8)
- Thomas Carlyle and His Works (1847)
- A Week on the Concord and Merrimack Rivers (1849)
- Resistance to Civil Government, or Civil Disobedience (1849)
- An Excursion to Canada (1853)[48]
- Slavery in Massachusetts (1854)
- Walden (1854)
- A Plea for Captain John Brown (1859)
- Remarks After the Hanging of John Brown (1859)
- The Last Days of John Brown (1860)
- Walking (1861)
- Autumnal Tints (1862)
- Wild Apples: The History of the Apple Tree (1862)
- Excursions (1863)[54]
- Life Without Principle (1863)
- Night and Moonlight (1863)
- The Highland Light (1864)
- The Maine Woods (1864)
- Cape Cod (1865)
- Letters to Various Persons (1865)
- A Yankee in Canada, with Anti-Slavery and Reform Papers (1866)
- Early Spring in Massachusetts (1881)
- Summer (1884)
- Winter (1888)
- Autumn (1892)
- Misellanies (1894)
- Familiar Letters of Henry David Thoreau (1894)
- Poems of Nature (1895)
- Some Unpublished Letters of Henry D. and Sophia E. Thoreau (1898)
- The First and Last Journeys of Thoreau (1905)
- Journal of Henry David Thoreau (1906)