Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pradžia)
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 201 085 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 201 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Lietuvos kariuomenės paradas Ramygalos gatvėje 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines

Ramygalos gatvė – viena seniausių gatvių Panevėžio mieste, besitęsianti ir už miesto ribų Velžio bei Ramygalos seniūnijose. Prasideda miesto centre, Laisvės aikštės pietiniame kampe, sankryžoje su Vilniaus gatve, tęsiasi pietų ir pietryčių kryptimis iki miesto ribos, toliau – pietvakarių ir pietų kryptimis pro Pažagienių, Šilagalio, Šilaičių kaimus ir baigiasi ties Uliūnais (pagal Registrų centro duomenis). Gatvės tęsinys – A8 magistralinis kelias.

Gatvės ilgis miesto ribose – 3,217 km. Iki sankryžos su J. Basanavičiaus gatve Ramygalos gatvė dviejų eismo juostų, toliau – keturių. Gatvė yra pagrindinis įvažiavimas į miestą iš dviejų Lietuvos didmiesčių – Vilniaus ir Kauno. Gatvės atkarpa nuo Vilniaus iki Aukštaičių gatvių kursuoja 5 ir 9 maršruto, nuo Aukštaičių iki Beržų gatvių – 7, 11, 13 ir N1 maršruto miesto autobusai.

XVI a. pr. Nevėžio kairiajame krante įsikūrė Naujojo Panevėžio miestelis, 1554–1556 m. turėjęs turgų ir 3 gatves. Gatvės buvo bevardės, bet viena iš jų, turėjusi daugiausia sklypų (vienoje pusėje 20, kitoje – 15), istorikų tapatinama su vėlesne Ramygalos gatve. Gatvė veikiausiai buvo prekybos kelio per Ramygalą į Rygą, 1560 m. dokumente vadinamo „Didžiuoju Kernavės keliu į Livoniją“, trasoje. 1738 m. jau minima Ramygalos gatvė su 44 sklypais (vienoje pusėje 23, kitoje – 21). 1788 m. Šeduvos grafystės inventoriuje Ramygalos gatvėje surašyti 40 sklypų. 1809 m. Ramygalos gatvėje buvo 58 sklypai, iš jų 47 apstatyti; gyveno gydytojas, 5 krautuvininkai, 3 amatininkai, mėsininkas, žemdirbiai. 1809 m. Ramygalos gatvėje įsikūrė iš Naujamiesčio dvaro ir miestelio valdų išvaryta karaimų bendruomenė. 1826 m. pradėtos grįsti pagrindinės miesto gatvės, tarp jų ir Ramygalos. 1860 m. prie Ramygalos gatvės ir turgaus aikštės ribos skirtas sklypas bažnyčios statybai. Statyba pradėta 1862 m., bet dėl 1863 m. sukilimo nutraukta, bažnyčios statybai skirtos lėšos ir medžiagos konfiskuotos. XIX a. Ramygalos gatvė buvo ilgiausia mieste.

XX a. pr. didesnėje gatvės dalyje, toliau nuo miesto centro, vyravo vienaaukščiai mediniai namai. Sovietmečiu dalis senųjų namų išgriauta, pastatyta penkiaaukščių ir 9 aukštų daugiabučių. Nutiestos naujos, su Ramygalos gatve susikertančios Vilniaus, Nemuno ir Beržų gatvės. Netoli Kristaus Karaliaus katedros kapinių prie Ramygalos gatvės prijungta Jono Basanavičiaus gatvė, pagrindinis eismo srautas nukreiptas naująja gatve. Miesto pakraštyje įrengta prekybos bazė.

Daugiau…


Naujienos


lapkričio 25 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Cañón Miles, Yukón, Canadá, 2017-08-26, DD 130-132 PAN.jpg
Jukonas, Kanada
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Žemėlapis, rodantis grupuočių veikimo teritorijas 1989−2001 m. Afganistane

Afganistano pilietinis karas – pilietinės kovos, vykusios Afganistane tarp 1989 m. TSRS kariuomenės pasitraukimo ir 2001 m. „Talibano“ valdžios nuvertimo.

Po sovietų armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudžahedų karas su likusia komunistine vyriausybe. Kovos iki 2001 m. skirstomos į tris fazes:

  • 1989−1992 m., kai mudžahedai kovojo su komunistine vyriausybe ir ALDP;
  • 1992−1996 m., kai mudžahedų grupės kovojo tarpusavyje;
  • 1996−2001 m., kai Afganistano didžiumą kontroliavo „Talibanas“.

Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo, bet nenutraukė pagalbos Nadžibulos vyriausybei, įskaitant „Skud“ raketas, šarvuotą techniką, lėktuvus ir artileriją. Buvo tikima, kad ji žlugs greitai, tačiau vyriausybinės pajėgos gerai įsitvirtino keliuose svarbiausiuose miestuose. 1989 m. kovą-gegužį jie laimėjo Džalalabado mūšį atremdami mudžahedų bandymą užimti miestą. Mudžahedų grupuotės buvo susiskaldžiusios dviejuose lygmenyse. Etniniu pagrindu buvo prieštaros tarp puštūnų ir kitų pajėgų, kuriose daugiausiai rinkosi tadžikai, uzbekai, chazarai ir kiti. Skyrėsi požiūris į tai, kokia valstybė Afganistanas turi būti. Buvo pasisakančių už konstitucinę monarchiją, kiti pasisakė už islamo teokratinę valstybę.

Vykstant kovoms ALDP pozicijos vis silpnėjo, daug kareivių dezertyravo. Kai kurie mudžahedų vadai, Achmadas Šachas Masudas ir Džalaludinas Hakanis, pasiekė reikšmingų pergalių. Pastarojo pajėgos užėmė Chostą, o Masudas susitarė, kad ALDP generolas Abdul Rašidas Dostumas perbėgtų mudžahedų pusėn, kas stipriai prisidėjo prie komunistų valdžios nuvertimo. 1991 m. vasarį JAV nutraukė paramą Afganistano grupuotėms ir gruodį TSRS nutraukė ginklų tiekimą vyriausybei. Tą patį mėnesį Kabule atsidarė JTO būstinė. 1992 m. pradžioje Rusija nutraukė kitą paramą, įskaitant naftą ir dujas. Masudo pajėgos užėmė svarbią Bagramo karinių oro pajėgų bazę, kai Dostumo pajėgos kontroliavo Kabulo oro uostą ir kitus svarbius objektus sostinėje. 1992 m. balandžio 17 d. Muhamedas Nadžibula pasislėpė JTO būstinėje Kabule, komunistinė vyriausybė žlugo.

1992 m. balandžio 24 d. susitarimu tarp mudžahedų buvo patvirtinta laikinoji vyriausybė. Dėl prezidento posto buvo sutarta, kad jį užims rotaciniu principu vis kitas politikas. Prezidentu tapęs Burnahudinas Rabanis po dvejų metų atsisakė užleisti postą. Vienas įtakingiausių mudžahedų vadų Gulbudinas Hekmatijaras nesutiko su nauja vyriausybe, nors buvo ministru pirmininku, ir su savo pajėgomis bandė užimti sostinę, taip prasidėjo kovos tarp mudžahedų. 1994−1996 m. G. Hekmatijaro pajėgos buvo apsupusios sostinę ir nuolat ją bombardavo. Mūšiai vyko ir Kabulo gatvėse. Laikinoji vyriausybė turėjo valdžią tik 10 % šalies teritorijos. G. Hekmatijaro pajėgas rėmė Pakistanas. Taip pat prie jų prisijungė Irano remiami sukilėliai kovoje prieš B. Rabanį. Tarpininkaujant Pakistanui ir Saudo Arabijai visos taikos derybos žlugo. Per šį laikotarpį Kabule iš 2 mln. gyventojų liko 500 tūkst. Visos šalies mastu infrastruktūra, mokyklos, elektrinės buvo sugriautos, siautėjo ir mokesčius rinko vietinės grupuotės.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra kariniai konfliktai.

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga