Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pradžia)
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 193 916 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 193 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Švetpolės alaus darykla apie 1900 m.

Švetpolės palivarkas (dar kitaip vadinamas Švėtpolio, Švedpolės, Švedpuolio, Švedlaukio, rus. Шветполъ, Шведполъ, lenk. Szwetpoł, Szwedpoł, vok. Swetopol, Swetpol, latv. Švetpole) – palivarkas Šiaurės Lietuvoje, Joniškio r., Žagarės sen., Švedlaukio kaime, 2,3 km į šiaurės rytus nuo Žagarės, 25,3 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, dešiniajame Švėtės krante. Palivarke buvo XIX a. įvairiu laikotarpiu statyti moliniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Pavadinimas sudurtinis iš 2 žodžių — Švėtė (upė) ir pole (laukas), kuris ilgainiui transformavosi į Švedpolė, o dabar naudojama Švedlaukio (kaimas) versija.

Švetpolės atvejis vienas iš nedaugelio Lietuvoje kai dvaro alaus darykla (bravoras) XIX a. transformavosi į garsią alaus daryklą. Vėliau, dvarą po grafo Aleksandro 1894 m. mirties, paveldėjus 1895 m. broliui Georgijui Naryškinui, Švetpolė išgarsėjo kaip alaus darykla, kurios produkcijos realizacija siekė Kauno (Šiaurės Lietuvoje) ir Kuršo gubernijas, Rygą, Sankt Peterburgą, Kaukazą, buvo apdovanota medaliais įvairiose parodose (1897 m.). Savo kūryboje Švetpolės alų (įvairių švenčių progomis) mini latvių rašytojas Robertas Sėlis (Vasjulis-Hermanis-Erkmanis, 1884–1975) (romanas „Silainės dvaras“, 1948 m.).

1804 m. buvo įkurtas Švetpolės palivarkas, priklausęs Žagarės dvarui. 1815 m. palivarke pastatyta alaus darykla. 1836 m. Švetpolės palivarke minima veikianti alaus darykla, o 1859 m. degtinės-vyno-alaus darykla. Tais metais Žagarės gubernijoje yra minimi 3 apynynai: Naujosios Žagarės dvare, Montoriškių, Petraičių palivarkuose, o vyšnių: Žagarės sode – 417, Montoriškių – 46, Žadeikių – 32, Petraičių – 300.

Nuo 1857 m. veikė spirito varykla. Mirus Platonui Zubovui Žagarė 1857 m. atiteko broliui Aleksandrui, kuris 1858-05-14(26) valdą pardavė Rusijos imperijos kariuomenės pulkininkui Dimitrijui Naryškinui (Ivano, 1812–1866). 1859 m. dokumentacijoje minimas jos nuomininkas degtindaris (vyndaris) Frydmanas (Friedmann), taip pat architektas Vasiliauskas (Wasilewski) įrengęs kubilą fermentacijai, pristatytas ledas, rugiai (po 200 pūrų).

1881 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše nurodoma, kas Aleksandras Naryškinas (Dimitrijaus, 1851–1894) 1877 m. paveldėjo (pagal 1872 m. pasirašytą susitarimą su broliu Georgijum) Žagarės dvarą su 8704,5 dešimtinių žemės, su malūnu (duoda 2700 rub. metinių pajamų) ir alaus daryklą (550 rub. metinių pajamų), valdą prižiūri ekonomas, o pats gyvena Sankt Peterburge.

Daugiau…


Naujienos


vasario 16 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Balandiškių piliakalnis.jpg
POTY barnstar.svg 2018 m. lietuviškosios Vikipedijos nuotraukų rinkimuose 2-ąją vietą užėmė:
Balandiškių piliakalnis Elektrėnų savivaldybės vėliava Elektrėnų savivaldybė
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

FIAV 111111.svg Vėliavos santykis: 2:3

Mozambiko vėliava buvo įteisinta 1983 metų gegužės 1 dieną, tuo pakeisdama iki tol egzistavisią senąją Mozambiko vėliavą. Ši vėliava vadinama viena iš unikaliausių iš kada nors egzistavusiųjų dėl joje vaizduojamo šiuolaikinio kovos ginklo – Kalašnikovo automato (AK-47).

Šios vėliavos pagrindas yra socialistinės Mozambiko Išlaisvinimo Partijos FRELIMO (port. Frente de Libertação de Moçambique) vėliava, kuri savo ruožtu rėmėsi Afrikos Nacionalinio Kongreso vėliava. FRELIMO užėmė valdžią nuo 1975 metų birželio 25 dienos (nepriklausomybės paskelbimo), kuomet Portugalijai pasitraukus iš šios kelis šimtmečius valdomos teritorijos, įsitvirtino valdžioje. Kadangi ši partija 19751992 metais vykdė prokomunistinę ir su Rytų bloko šalimis sietiną politiką, naujosios šalies simboliai, kaip ir daugelio kitų prokomunistinių šalių, buvo pasirinkti remiantis ideologiniais sumetimais.

Vėliavos pagrindą sudaro horizontali keturspalvė su kairiajame vėliavos esančiame krašte esančiu lygiašoniu trikampiu. Šioje vėliavoje vyrauja penkios spalvos bei keturi simboliai. Spalvų išdėstymas vėliavoje: horizontaliai – žalia, balta, juoda, balta, geltona ir raudonos spalvos trikampis. Žalia – gamtos turtai, juoda – Afrikos žemynas, geltona – mineraliniai ištelkliai, balta – taika, raudona – kova už nepriklausomybę. Simboliai: geltona žvaigždė – solidarumas, liaudies kova bei socialistinis šalies kursas; knyga – švietimas ir tautos pažanga; kauptukas – žemės ūkis; AK-47 – šalies stiprybė.

Šios savaitės iniciatyva yra vėliavos.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga