Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pradžia)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 181 680 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 181 tūkstantis straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

1961 m. pašto ženklas, vaizduojantis tautinius estų kostiumus.

Estų tautinis kostiumas (est. Eesti rahvariiete) – estų tradicinė apranga, kultūrinio paveldo dalis. Estijos kultūros centruose rengiamos specialios tautinių drabužių dienos, kurių metu galima mainytis, pirkti, parduoti tautinius drabužius. Priimta turėti savo autentiškus tautinius kostiumus, kurie būtų artimi istoriniam originalui. Estų liaudies drabužiai pradėti minėti XIXIII a.

Moters kostiumą sudarė lininiai marškiniai ilgomis rankovėmis ir vilnonė sermėga. Aplink klubus moterys apsivyniodavo vilnonio audinio atraižą ir pritvirtindavo ją juosta. Dėvimi drabužiai rodė nešiotojo socialinį statusą, šeiminę padėtį, amžių. Drabužius siūdavo daugiausiai iš namų darbo vilnonių bei lininių audinių. Iš lino pirmiausia siuvo ištekėjusių moterų marškinius ir galvos apdangalus, iš vilnos - įvairius drabužius, pirštines, kojines. Ilgą laiką apranga buvo natūralios spalvos: lininiai audiniai balinti, viršutiniai vilnoniai drabužiai buvo rudos arba juodos spalvos. Kad išausti medžiagą sijonui, verpalus dažydavo augaliniais dažais. Labiausiai buvo paplitusi raudona spalva. Iš pirmųjų pirktinių dažų XVIII a. paplito indigas.

Papuošalus nešiojo ne tik per šventes, bet ir kasdien, net dėvint darbo drabužius. Karoliai būdavo geros sveikatos ženklas. Dar mažai mergaitei užkabindavo ant kaklo balto ar spalvoto stiklo arba akmens karolius. Šventinius papuošalus vertino, juos paveldėdavo iš kartos į kartą. Jie būdavo pagaminti iš sidabro, vario ar alavo. Ypač puošnūs, spalvingi ir prasmingi papuošalai būdingi Pietryčių Estijai.

Pilną šventinį kostiumą merginos ir vaikinai gaudavo sutvirtinant, priėmimo į protestantų bendruomenę apeigų metu. Vedusio ir nevedusio vyro drabužiai būdavo beveik tokie pat. Moterų drabužiai skirdavosi. Skirtingi būdavo merginos ir ištekėjusios moters, ištekėjusios moters ir našlės drabužiai. Merginos dėvėdavo galvos raiščius arba vainikus. Beveik visoje Estijos teritorijoje jų drabužių komplekte nebūdavo prijuostės. Ištekėjusios moterys privalėdavo dėvėti galvos apdangalą ir ryšėti prijuostę. Buvo tikima, kad šeimininkė be prijuostės galėjo pakenkti derliui.

Daugiau…


balandžio 24 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje

  • 1184 m. pr. m. e.graikai, pasinaudoję Trojos arkliu, užėmė Troją.
  • 1915Turkijoje pradėtos masinės armėnų žudynės. Naktį Stambulo policijos skyriai paviešino žmonių, kuriuos „reikia likviduoti“, sąrašus. Visuose buvo minimi armėnų poetai, gydytojai, dailininkai, verslininkai ir kt. Genocidas truko iki 1918 metų, žuvo apie 1,5 mln. armėnų.



Mėnesio šalys


Dunojus Bulgarijoje

Šio mėnesio regionas yra Vidurio ir Rytų Europa. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.

Dunojus (sen. gr. Ἴστρος = Istros; vok. Donau; veng. Duna; kroat. Dunav; bulg., serb. Дунав; svk. Dunaj; rumun. Dunăre) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².

Prasideda Vokietijoje, Švarcvaldo rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į Juodąją jūrą. Į baseino teritoriją įeina Vokietija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Serbija, Bulgarija, Rumunija, maža dalis Moldavijos, Ukrainos, Šveicarijos.

Upės aukštupys (iki Vienos, ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki Ulmo miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.


Rinktinė iliustracija

Goldopiwo.jpg
Mozūrijos ežerynas
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Melatonino molekulės trimatis vaizdas

Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas) (gr. melas „juodas“, tonas „įtampa“) – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas – naikinantis laisvuosius radikalus.

Mokslininkai mano, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakitimai – dėl to keičiasi melatonino gamyba. Melatoninas, slopina skydliaukės funkciją ir lėtina medžiagų apykaitą. Jis gaminamas smegenyse miego metu. Melatonino gamybą skatina tamsa, o labiausiai lėtina mėlyna šviesa. Melatonino prekursorius (pirmtakas) yra serotoninas, neuromediatorius, sintetinamas iš aminorūgšties triptofano.

Žinduolių organizme buvo identifikuoti dviejų tipų melatonino receptoriai: Mel1A ir Mel1B. Daugiausiai melatonino receptorių yra randama hipotalame ir akies tinklainėje. Organizmui senstant, melatonino gamyba sutrinka. Tai priklauso nuo kankorėžinės liaukos (lot. corpus pineale) veiklos sumažėjimo ar degeneracijos ir siejama su dažnesniais miego sutrikimais.

Vaistinėse galimą įsigyti melatonino hormono. Jis naudojamas įvairaus tipo miego sutrikimais – senstant, keliaujant, bandant prisitaikyt prie naujo miego ritmo. Vienas iš vaistų, sudarytas iš melatonino yra Circadin. Jis sukurtas taip, kad pamažu vaistui tirpstant, kūne jo koncentracija lieka vienoda ir panaši į natūraliai gaminamo melatonino. Šio vaisto veiksmingumas ir saugumas tyrimuose atitiko benzodiazepininių (BZD) bei nebenzodiazepininių (ne–BZD) migdomųjų veiksmingumui. Melatoninas nėra susijęs su vykdomųjų funkcijų pablogėjimu. Miegas išlieka baigus gydymą melatoninu, nėra nutraukimo simptomų ar grįžtamosios nemigos – o tai būdinga BZD ar ne–BZD hipnotikams.

Šios savaitės iniciatyva yra vaistai.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga