Liūtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panthera leo
Liūtas (Panthera leo)
Liūtas (Panthera leo)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
(Wikispecies-logo.svg Pantherinae)
Gentis: Panteros
(Wikispecies-logo.svg Panthera)
Rūšis: Liūtas
(Wikispecies-logo.svg Panthera leo)
Binomas
Panthera leo
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Liūtų paplitimas:
Raudona spalva - buvęs natūralus istorinis išplitimas.
Melsva spalva - dabartinis natūralus išplitimas

Liūtas (lot. Panthera leo, angl. Lion, vok. Löwe) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis, valdžios simbolis. Gyvena savanose, miško savanose, krūmynuose. Gyvenimo trukmė – 32 metai.

Patinai išsiskiria savo karčiais, sveria iki 250 kg, patelės žymiai mažesnės, sveria iki 136 kg. Laisvėje liūtai išgyvena iki 10-14 metų, gyvena šeimomis – keletas giminystės ryšiais susijusių patelių su vaikais bei vienas ar daugiau patinų.

Medžioklė ir mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Medžiojanti liūtė

Medžioja kanopinius gyvūnus, kartais smulkius graužikus, nevengia net kai kurių žolių ar vabzdžių. Grobio ieško dažniausiai naktimis.

Suaugę liūtai dažnai riaumoja, garsas girdimas už kelių kilometrų. Taip jie žymi teritoriją ir išblaško antilopių bandas. Išsiblaškiusias antilopes ar kitus žvėris lengviau nudobti, nes auka dažnai pati užbėga ant plėšrūno, todėl liūtai vietoje gaudynių dažnai renkasi šį variantą.

Medžioja dažniausiai patelės.

Liūtų porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniai liūtų porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. pabaigoje oficialiai pripažinti 8 liūtų porūšiai ir jų paplitimo arealas

Oficialiai kol kas išskiriami 8 liūtų porūšiai, įskaitant išnykusius istoriais laikais. Bet dabar manoma, kad kapinis liūtas (Panthera leo melanochaita) kaip atskiras porūšis yra klaidingai išskirtas, o buvo tos pačios Pietų Afrikos liūtų (Panthera leo krugeri) populiacijos dalis. Jie buvo neaukšti, išnyko 1865 m. Gyveno Kape – Gerosios Vilties kyšulyje. Žemiau sąraše pateikti 7 liūtų porūšiai:

Pleistoceno epochos liūtai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniams liūtams (Panthera leo) neretai priskiriami iki istorinių laikų išnykę pleistoceno epochos liūtai. Dalį jų kai kurie biologai pripažysta atskiromis rūšimis:

Hipotetiniai liūtų porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Praeitis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Priešistoriniais laikais liūtų buvo gausu Balkanuose ir Azijos pietuose.
  • Egipte prieš 3-2 tūkst. metų liūtai laikyti šventais.
  • Afrikos liūtai buvo naikinami arabų ir romėnų karų Afrikoje metu.
  • Romos imperatoriai prabangiuose amfiteatruose rengdavo liūtų pjautynes, kur vienu metu dalyvaudavo net 300 liūtų.
  • Afrikos liūtai buvo naudojami vietoje tarnybinių šunų, varant vergus, o rytuose – medžioklėse vietoje medžioklinių šunų.[reikalingas šaltinis]
  • Viduramžiais, pilių kiemuose riteriai rodydavo drąsą damoms. Jei dama numesdavo savo pirštinaitę nuo pilies balkono į aikštę, prileistą liūtų[reikalingas šaltinis], riteris turėdavo ją iš ten paimti.
  • Daug Afrikos liūtų išnyko per prancūzų-arabų karus. 1920 m. žuvo paskutinis liūtas Maroke, 1865 m. paskutinis Kapo liūtas nukautas Natalyje.

Liūtai žmogėdros[taisyti | redaguoti kodą]

Seniau įžūlūs liūtai trukdydavo geležinkelių linijų, plentų statybas, užpuldavo palapinėse ar vagonuose miegančius žmones. Taip žuvo kelios dešimtys darbininkų, dirbusių prie pirmosios geležinkelio linijos Ugandoje.

Žmogėdromis paprastai tapdavo nusenę, netekę dantų, kartą ragavę žmogienos, sužeisti, suluošinti, grobio negalintys pasirūpinti liūtai. Garsūs medžiotojai Andersonas, Seliusas, Kirbis ir kt. ne kartą buvo susitikę su liūtais žmogėdromis. Anglijos vyriausybė už žmogėdrų naikinimą mokėdavo dideles premijas.

Kiti faktai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vieninteliai katiniai, kurie gyvena šeimomis ir uodegos gale turi kuokštą plaukų. Suaugusio liūto riaumojimas girdimas iki 3 km atstumu. Nepaisant liūtų įspūdingo ūgio ir kitų matmenų, jų žandikaulių sukandimas beveik dvigubai silpnesnis už jų pagrindinį konkurentą medžioklėje, dėmėtąją hieną, su kuriomis dažnai konfliktuoja[1].

Zoologijos sodai[taisyti | redaguoti kodą]

Liūtas zoologijos sode

Zoologijos soduose, cirkuose, žvėrynuose laikomi vadinamieji maniežų arba zoologijos sodų liūtai. Kuriant zoologijos sodus buvo gaudomi įvairių geografinių rasių liūtai ir kryžminami. Taip susidaręs tipas paplito ir laikomas idealiu liūto tipu.

Liūtės tiek narve, tiek gamtoje yra žvalesnės ir žiauresnės už patinus. Ypač piktos turėdamos jauniklių. Zoologijos soduose žmones dažniau sužeidžia liūtės, o ne liūtai.

Nelaisvėje gyvenančios liūtės kartais praranda savo motinystės instinktą, tada jos jaunikliams kyla didelė grėsmė ir juos tenka auginti atskirtus nuo motinos. Kartais žinduokliams jaunikliams surandama žindanti kalė, jai neatsiradus, maitinami iš buteliuko. Užauginti be motinos liūtai rimtesni ir draugiškesni, bet prižiūrėtoją net žaisdami gali parblokšti. Savo globėją-prižiūrėtoją liūtai pamilsta daug stipriau nei meškos ar tigrai.

Į Kauno zoologijos sodą pirmieji Afrikos liūtai atvežti 1955 m. vasarą. Tai buvo jaunikliai Akbaras ir Iskra, gimę Kaliningrado zoologijos sode. Po 3 metų Kaune jiems gimė liūtukas Gintaras. Vėliau, nuo 1960 iki 1970 m. Afrikos liūtų gretos Lietuvoje sparčiai augo. Ypač gerus jauniklius vedė liūtė Sula, gauta iš Gardino.

Cirkai[taisyti | redaguoti kodą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Cirkuose per treniruotes liūtus kartais stipriai kapoja rimbu, o nuo to jų poodyje atsiranda kraujo išsiliejimų. Kartais už save arba draugą liūtai puola dresuotoją. Taip atsitiko ir su Kaune gimusiu liūtu Gintaru, cirke perkrikštytu Cezario vardu. Spektaklio metu, užstodamas liūtą Saltaną, Cezaris puolė savo dresuotoją ir perkando jam petį.

Papildomai skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose