Pasaulio šachmatų kompozicijos federacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasaulio šachmatų kompozicijos federacija (angl. World Federation for Chess Composition, WFCC) – tai tarptautinė šachmatų kompozicijos organizacija. Nuo 1956 m. iki 2010 m. ji buvo žinoma kaip Nuolatinė FIDE šachmatų kompozicijos komisija (angl. PCCC).

Po 2010 m. Šachmatų kompozicijos komisijos suvažiavimo ji atsiskyrė nuo FIDE ir tapo nepriklausoma tarptautine organizacija, kuri ir po atsiskyrimo toliau bendradarbiauja šachmatų temomis su FIDE. 2016 metais WFCC narėmis buvo 40 šalių, tarp jų ir Lietuva.

2016 m. organizacijos būstinė buvo Šveicarijoje, Berno mieste.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką šachmatų kompozitoriai neturėjo savo vienijančios organizacijos. Bendravimas vyko per varžybas ir per spaudą, skaitant uždavinių ir etiudų rinkinių knygas, šachmatų skyrelius žurnaluose ir laikraščiuose.

XX amžiaus pradžioje atsiranda pirmosios nacionalinės šachmatų kompozitorių organizacijos. Bandoma įkurti ir tarptautinius susivienijimus.

Geras draugas – šachmatų uždavinių klubas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. Džeimsas Francis Magy (angl. James Francis Magee)[1] ir Alanas Kempbelas Vaitas (angl. Alain Campbell White[reikalingas šaltinis] Filadelfijoje įkūrė šachmatų klubą Good companion chess problem club kuris vienijo to meto pasaulio šachmatų uždavinių kompozitorius[2] ir turėjo visame pasaulyje apie 600 narių. Klubas surengė apie 100 uždavinių (daugiausia dviejų ėjimų) sudarymo konkursų, kuriuose iškilę kompozitoriai davė pradžią Strateginei šachmatų kompozicijos mokyklai.

Nuo 1913 iki 1924 m. klubas leido biuletenį Our Folder (̣̣̼liet. Mūsų katalogas), kuriame buvo talpinami daugiausiai dviejų ėjimų mato uždaviniai[3].

Tarptautinė šachmatų uždavinių kūrėjų sąjunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė šachmatų uždavinių kūrėjų sąjunga (angl. International Problemboard, sutr.IPB), kuri jungė įvairių šalių šachmatų kompozitorius, buvo įkurta 1927 m. vokiečių ir anglų šachmatų kompozitorių iniciatyva.

Pirmu jos prezidentu tapo E. Birgfeldas (Vokietija), o nuo 1939 m. – S. Kipingas (Anglija). Leido Vokietijoje žurnalą „Schwalbe“, o nuo 1939 m iki 1956 m. – žurnalą „Problemme“ (liet. Uždaviniai).

Sąjunga rengdavo tarp šalių kasmetinius komandinius šachmatų uždavinių sprendimo mačus. Šių varžybų nugalėtojomis tapo: Anglija – 1928, 1929, 1930 m., Danija – 1931, Vengrija – 1932, 1935, Ispanija – 1933, Latvija – 1934, Vokietija – 1936, Austrija1937.

Po Nuolatinės šachmatų kompozicijos komisijos prie FIDE įkūrimo 1956 m. ši Sąjunga iširo.[4]

Nuolatinė šachmatų kompozicijos komisija prie FIDE[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbus žingsnis, vienijant kompozitorius, buvo 1956 m. prie FIDE įsteigta Nuolatinė šachmatų kompozicijos komisija, kuri egzistavo iki 2010 m. Ji kasmet, išskyrus 1963 m. ir 1970 m., rengdavo Komisijos suvažiavimus, Pasaulio čempionatus, kompozicijų sprendimo ir sudarymo varžybas, suteikdavo titulus bei reitingus, periodiškai leido FIDE kompozicijų albumą.

Pasaulio šachmatų kompozicijos federacijos įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. spalio 15 d. Kretoje vykusiame kasmetiniame Komisijos suvažiavime buvo priimtas naujas statutas pagal kurį Šachmatų kompozicijos komisija tapo nepriklausoma nuo FIDE – Pasaulio šachmatų kompozicijos federacija.

2011 m. rugpjūčio 23 d. Džezio Pasaulio šachmatų kompozicijos federacijos suvažiavime, šis statutas buvo dar kartą patobulintas. Jis dar kartą taisytas 2014 m. rugpjūčio 24 d. Berne vykusiame Suvažiavime .

PCCC ir WFCC Prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PCCC ir WFCC Prezidentai[5]
Prezidentai Šalis Kadencijos laikotarpis
Gula Neukomas Vengrija 1956 – 1958
Nenadas Petrovičius Jugoslavija 1958 – 1964
Kaminsas Mansfildas Didžioji Britanija 1964 – 1972
Gerhardas Jenšas Vokietija 1972 – 1974
Janas Hannelijus Suomija 1974 – 1986
Klausas Venda Austrija 1986 – 1994
Bedrichas Formanekas Slovakija 1994 – 2002
Džonas Raisas Didžioji Britanija 2002 – 2006
Uris Avneris Izraelis 2006 – 2010
Haris Fugiaksis Graikija 2010 -

PCCC ir WFCC suvažiavimų vietos ir delegatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PCCC ir WFCC suvažiavimų vietos ir delegatai[6]

Metai Miestas Šalis Delegatai
1956 Budapeštas Vengrijos vėliava Vengrija 4
1957 Viena Austrijos vėliava Austrija 6
1958 Piranas Jugoslavijos vėliava Jugoslavija 11
1959 Vysbadenas Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija 12
1960 Leipcigas VDR vėliava VDR 10
1961 Maskva Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga 10
1962 Zoloturnas Šveicarijos vėliava Šveicarija 8
1964 Tel Avivas Izraelio vėliava Izraelis 6
1965 Redingas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 11
1966 Barselona Ispanijos vėliava Ispanija 12
1967 Tamperė Suomijos vėliava Suomija 13
1968 Arkašonas Prancūzijos vėliava Prancūzija 15
1969 Varna Bulgarijos vėliava Bulgarija 14
1971 Haga Nyderlandų vėliava Nyderlandai 14
1972 Pula Jugoslavijos vėliava Jugoslavija 15
1973 Imola Italijos vėliava Italija 13
1974 Visbadenas Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija 21
1975 Tbilisis Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga 16
1976 Ribė Danijos vėliava Danija 18
1977 Malinska Jugoslavijos vėliava Jugoslavija 18
1978 Kenterberis Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 19
1979 Hiuvinkė Suomijos vėliava Suomija 17
1980 Vyner Noištatas Austrijos vėliava Austrija 21
1981 Arnhemas Nyderlandų vėliava Nyderlandai 18
1982 Varna Bulgarijos vėliava Bulgarija 17
1983 Bat Jamas Izraelio vėliava Izraelis 13
1984 Sarajevas Jugoslavijos vėliava Jugoslavija 16
1985 Ričonė Italijos vėliava Italija 19
1986 Fontenė su Bua Prancūzijos vėliava Prancūzija 19
1987 Gracas Austrijos vėliava Austrija 20
1988 Budapeštas Vengrijos vėliava Vengrija 22
1989 Bornmutas Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija 23
1990 Benidormas Ispanijos vėliava Ispanija 22
1991 Roterdamas Nyderlandų vėliava Nyderlandai 23
1992 Bona Vokietijos vėliava Vokietija 23
1993 Bratislava Slovakijos vėliava Slovakija 25
1994 Belforas Prancūzijos vėliava Prancūzija 23
1995 Turku Suomijos vėliava Suomija 26
1996 Tel Avivas Izraelio vėliava Izraelis 27
1997 Pula Kroatijos vėliava Kroatija 28
1998 Sankt Peterburgas Rusijos vėliava Rusija 30
1999 Netanija Izraelio vėliava Izraelis 27
2000 Pula Kroatijos vėliava Kroatija 26
2001 Vageningenas Nyderlandų vėliava Nyderlandai 29
2002 Portorožas Slovėnijos vėliava Slovėnija 29
2003 Maskva Rusijos vėliava Rusija 29
2004 Chalkidikė Graikijos vėliava Graikija 31
2005 Eretrija Graikijos vėliava Graikija 30
2006 Vageningenas Nyderlandų vėliava Nyderlandai 31
2007 Rodas Graikijos vėliava Graikija 29
2008 Jūrmala Latvijos vėliava Latvija 28
2009 Rio de Žaneiras Brazilijos vėliava Brazilija 26
2010 Kreta Graikijos vėliava Graikija 31
2011 Džezis Italijos vėliava Italija 32
2012 Kobė Japonijos vėliava Japonija 28
2013 Batumis Gruzijos vėliava Gruzija 27
2014 Bernas Šveicarijos vėliava Šveicarija 27
2015 Ostruda Lenkijos vėliava Lenkija 26

Tikslai ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Federacijos tikslai ir veikla:

Federacija nusipelniusiems šachmatų kompozicijos atstovams: sprendėjams, kompozitoriams, tarptautiniams šachmatų kompozicijos teisėjams suteikia:

Šalys narės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio šachmatų kompozicijos federacijos nariai yra šalių nacionalinės organizacijos, užsiimančios šachmatų kompozicija. Joms keliami tam tikri reikalavimai.

Reikalavimai organizacijoms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacija atstovauja šalies (ar jos didžiosios dalies) šachmatų kompozicija užsiimančių žmonių veiklą. Tik tada ji gali įstoti į WFCC. Atstovauti šalį gali tik viena organizacija.

Priėmimas ir pašalinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvažiavimas nacionalinę šalies organizaciją priima dviejų trečdalių balsų dauguma. Ta pačia dauguma jis ją gali ir pašalinti iš Federacijos.

Individualūs nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Federacijoje gali būti ir individualių nariųː Suvažiavimas, pasižymėjusius kompozicijoje asmenis, gali paskirti iki gyvos galvos garbės nariais, taip pat, ir pasižymėjusius buvusius prezidentus – garbės prezidentais.

Individualūs nariai neatstovauja jokios šalies, o tik save. Individualūs nariai dalyvauja diskusijose, bet balsavimo teisės nei balsavimuose nei rinkimuose neturi.

Delegatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Delegatą į suvažiavimą parenka šalys-narės, o delegatui, negalint atvykti į suvažiavimą, parenka laikiną delegatą. Abu parinktieji delegatai turi būti šalies piliečiai. Delegatas negali atstovauti daugiau nei vieną šalį.

Nariai ir delegatai (2016)[7]
Šalis Delegatas Pareigos
Graikija Haris Fugiaksis Prezidentas, FIDE albumo Komitetas
Suomija Hanu Harkola 1-as Viceprezidentas
Šveicarija Tomas Maederis 3-ias Viceprezidentas, iždininkas;
Kompiuterinių dalykų Komitetas
Argentina Roberto Osorio
Austrija Klausas Venda Garbės Prezidentas
Azerbaidžanas Ilhamas Alijevas
Baltarusija Aleksandras Mikholapas
Belgija Lukas Palmansas
Bosnija ir Hercegovina Fadilas Abdurahmanovičius
Brazilija Roberto Stelingas
Bulgarija Dijanas Kostadinovas
Kroatija Zvonimiras Hernicas
Čekija Františekas Sabolis
Danija Bjørnas Enemarkas
Estija Indrekas Aunveris
Prancūzija Akselis Žilberas
Gruzija Davidas Gurgenidzė
Vokietija Berndas Ellinghovenas
Jungtinė Karalystė Džonas Raisas Garbės Prezidentas
Vengrija Zoltanas Laborcy
Izraelis Jochananas Afekas Etiudų Komitetas
Italija Markas Bonavolija Kvalifikacijų Komitetas
Japonija Tadaši Vakašima
Kazachstanas Kiras Sivertsevas
Latvija Ilja Ketris
Lietuva Vidmantas Satkus
Makedonija Nikola Stolevas
Moldavija Albertas Ivanovas
Mongolija Lkhundevin Togookhuu
Marokas Abdelazizas Ainkudas
Nyderlandai Johanas de Boeris
Lenkija Piotras Górskis
Rumunija Dinu-Ioanas Nikula
Rusija AndreJus Selivanovas
Serbija Marjanas Kovačevičius
Slovakija Peteris Gvozdjakas
Slovėnija Marko Klasincas
Ispanija Joakimas Krusatsas
Švedija Čelis Vidleris Kodekso Komitetas
Ukraina Valerijus Kopylas
JAV Maikas Prcicas
Garbės Prezidentai Uris Avneris, Izraelis (†)

Bedrichas Formánekas, Slovakija
Janas Hannelijus, Suomija (†)
Džonas Raisas, Didžioji Britanija
Klausas Venda, Austrija

Garbės nariai Antonijus Argoesas, Ispanija (†)

Baris Barnsas, Didžioji Britanija
Atila Benedekas, Vengrija (†)
Viktoras Čepižnis, Rusija
Niumenas Gatmenas, JAV
Aleksandras Kazantsevas, Rusija (†)
Laslo Lindneris, Vengrija(†)
Džiordžio Miris, Italija (†)
Janas Mortensenas, Danija (†)
Petko Petkovas, Bulgarija
Evgenijus Reitsenas, Ukraina
Jakovas Vladimirovas, Rusija
Byronas Zapas, Graikija (†)

Atstovas spaudai Georgijus Jevsejevas WCCC Komitetas
Atstovas spaudai Dmitrijus Turevskis WCCI Komitetas
Atstovas spaudai Rolandas Otas Uždavinių sprendimo Komitetas
Sekretorius Giunteris Biuzingas

Valdymo organai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis valdymo organas yra šalių narių delegatų suvažiavimas, kuris paprastai vyksta kartą į metus. Jis priima svarbiausius sprendimus: renka prezidiumą, finansinės veiklos auditorių, skiria komitetus.

  • WFCC Suvažiavimas (paprastai kartą per metus)
  • Prezidiumas (prezidentas ir trys viceprezidentai)
  • Auditorius
  • Komitetai
  • Delegatai (kiekviena šaliai narei atstovauja jos delegatas, be to dar gali dalyvauti individualūs delegatai (garbės prezidentai, garbės nariai).

Tarp suvažiavimų WFCC vadovauja prezidentas, renkamas ketveriems metams. Šiuo metu (2016) prezidentu yra Haris Fougiaksis

Pasaulio šachmatų kompozicijos federacijos suvažiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali vykti eilinis ar neeilinis suvažiavimai.

Eilinis suvažiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilinis suvažiavimas vyksta kartą per metus. Jį organizuoja Federacijos prezidiumas. Suvažiavime svarstomi ir diskutuojami darbotvarkėje iškelti klausimai ir dėl jų priimami sprendimai.

Suvažiavimui pirmininkauja prezidiumo narys, dažniausiai prezidentas. Kai diskusijoje, nagrinėjama prezidiumo nario veikla, svarstomasis prezidiumo narys nepirmininkauja.

Diskusijos suvažiavime trumpos ir liečia tik reikalo esmę. Jei reikia ilgesnių diskusijų paskiriamas komitetas, kuris nagrinėja klausimą iš esmės.

Teisės ir pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvažiavimas turi šias teises ir pareigas:

  • delegatų ir jų pavaduotojų teisės atstovauti savo šalį tikrinimas,
  • lankomumo ir balsavimo teisių tikrinimas,
  • prezidento, prezidiumo narių ir auditoriaus rinkimai,
  • narių priėmimas ir šalinimas,
  • ankstesnių posėdžių protokolų priėmimas,
  • praėjusių metų finansinės veiklos pranešimo tvirtinimas,
  • titulų suteikimas,
  • sprendimai dėl narių pasiūlymų,
  • pranešimas apie sekančio suvažiavimo vietą,
  • sprendimai dėl statuto modifikavimo,
  • sprendimas dėl WFCC paleidimo,
  • sprendimai, kurie nepriskirti kitų organų veiklai,
  • komitetų sudarymas ir jų narių rinkimas,
  • sprendimas dėl narystės ir kitų mokesčių rinkimo.

Darbotvarkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienam eiliniam suvažiavimui turi būti paruošta darbotvarkė ir perduota delegatams likus 3 savaitėms iki Suvažiavimo.

Kvorumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susirinkimo kvorumas: bet kuriame posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis (1/3) šalių narių.

Balsavimo teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bet kuri atstovaujama šalis-narė rinkimuose ir balsavime turi vieną balsą. Prezidentas, kaip ir kiti nariai turi vieną balsą.

Balsų dauguma skaičiuojama nuo dalyvavusių balsavime ar rinkimuose, šalių narių skaičiaus. Jei nenurodyta kitaip, pakanka paprastos balsų daugumos Suvažiavimo sprendimams priimti. Kai kuriems sprendimams reikia didesnės balsų daugumos.

Sprendimai, kuriems reikia dviejų trečdalių (2/3) balsų daugumos:

  • narių priėmimas ir pašalinimas,
  • Statuto modifikavimas,
  • WFCC paleidimas.

Pasiūlymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys-narės gali teikti pasiūlymus Suvažiavimui. Pasiūlymai turi pasiekti prezidiumą likus šešioms (6)savaitėms iki Suvažiavimo.

Suvažiavimo metu šalių atstovai teikia pasiūlymus dėl priimamų posėdžiuose sprendimų.

Prieš svarstant pasiūlymą Suvažiavimas nusprendžia ar pasiūlymą iš viso svarstyti.

Neeilinis suvažiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiais atvejais tam, kad užtikrintų WFCC veiklą iki kito eilinio Suvažiavimo, prezidiumas gali sušaukti neeilinį suvažiavimą.

Neeiliniai suvažiavimai vyksta prisilaikant tvarkos numatytos eiliniam suvažiavimui, išskyrus terminus, kuriuos prezidiumas, priklausomai nuo klausimo skubumo, gali pakeisti.

Visi sprendimai priimti neeiliniame Suvažiavime turi būti patvirtinti sekančiame eiliniame Suvažiavime.

Ne visus pasiūlymus gali priimti neeilinis suvažiavimas. Sprendimai kurie gali būti priimti tik eiliniame suvažiavime:

  • Prezidiumo rinkimai
  • Finansiniai dokumentai
  • Narių priėmimas ir šalinimas
  • WFCC paleidimas[8]

WFCC Prezidiumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidiumo nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidiumo nariai yra:

  • prezidentas,
  • pirmas, antras ir trečias viceprezidentai.

Prezidiumas nusprendžia, kuris iš viceprezidentų užims ir iždininko pareigas.

Pareigos ir atsakomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidiumo pareigos ir atsakomybė:

  • suvažiavimų paruošimas,
  • darbotvarkės paruošimas ir išplatinimas,
  • narių pakvietimas,
  • pirmininkavimas WFCC suvažiavime,
  • WFCC suvažiavimo nutarimų įgyvendinimas,
  • WFCC metinės veiklos sudarymas,
  • finansinė veikla,
  • palaikymas ryšių su kitomis organizacijomis,
  • paskyrimas asmenų turinčių WFCC parašo teisę,
  • kitų WFCC sprendimų vykdymas.

Rinkimai ir kadencijos trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai į prezidiumą vyksta kas ketveri metai per eilinį Suvažiavimą. Balsavimas į visas 4 pareigas vyksta tais pačiais metais.

Papildomi rinkimai rengiami, jei kadencijos metu postas lieka laisvas ir Federacijos veiklai užtikrinti tikslinga rengti rinkimus į atsilaisvinusias pareigas. Taip išrinktas pareigūnas dirba iki tuometinės ketverių metų kadencijos pabaigos.

Atidarydamas rinkiminį Suvažiavimą prezidentas į darbo grupę rinkimams (Rinkimų komisiją) prižiūrėti paskiria tris asmenis iš skirtingų šalių ir vieną iš jų sekretoriumi. Šalių delegatai negali būti šios darbo grupės nariais.

Delegatas norintis būti išrinktu, likus dienai iki rinkimų (iki 22 val), paduoda savo vardu pareiškimą, kuriame aiškiai nurodo į kokį postą pretenduoja.

Darbo grupė rinkimų dieną (iki 9 val.) skelbia pretendentus į kiekvienas pareigas. Jokių papildymų negali būti įnešta, išskyrus atvejus, kai kuris nors pretendentas atsisako dalyvauti rinkimuose.

Balsavimai vyksta už uždarų durų. Vienas iš Rinkiminės komisijos narių (ne sekretorius) imasi pirmininkauti balsavimui.

Į kiekvienas pareigas prezidiume renkama atskirai. Pradedama nuo prezidento, o po to, renkami iš eilės viceprezidentai. Prieš pradžią Rinkiminės komisijos pirmininkas perskaito pretendentų į prezidento pareigas pavardes.

Po to, kiekvienam pretendentui, jei jis to pageidauja, suteikiama ne daugiau 10 min pasisakymui. Po jo gali vykti diskusijos, kurioms pasibaigus Pirmininkas pakviečia delegatus slaptam balsavimui – pažymėti biuletenyje už kurį pretendentą jie balsuoja.

Surinkęs balsų daugumą, pretendentas yra skelbiamas išrinktu Federacijos prezidentu. Jei du pretendentai pirmajame rate surenka vienodai balsų, tai tarp dviejų pretendentų, daugiausiai surinkusių balsų, dar kartą balsuojama. Jei vėl lygu, Rinkimų komisijos pirmininkas skelbia 10 min. pertrauką, po kurios balsuojama dar kartą. Jei ir šį kartą lygu, rinkimų baigtį išsprendžia Pirmininkas, traukdamas vieną iš dviejų sulenktų lapelių, kurių viduje užrašyta vieno kurio nors pretendento pavardė. Atvėrus pasirinktąjį lapelį paaiškėja išrinktasis prezidentas.

Bet kuris iš pralaimėjusių pretendentų, jei jis to dar nėra padaręs anksčiau, gali pareikšti norą dalyvauti 1-ojo viceprezidento rinkimuose.

Rinkimų procedūra analogiška kaip ir renkant prezidentą.

Pagal nurodytą tvarką vyksta rinkimai į 2-ojo ir 3-iojo viceprezidento pareigas.

Visi balsavimai vyksta toje pačioje sesijoje.

Išrinkus prezidiumą, Rinkiminės komisijos veikla baigiasi.

Prezidiumas renkamas keturiems (4) metams. Naujai išrinktas prezidiumas savo darbą pradeda, pasibaigus suvažiavimui, kuriame jie buvo išrinkti.

Prezidentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidentas organizuoja Prezidiumo darbą.

Vice prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1-as viceprezidentas eina prezidento pareigas, kai šis negali jų vykdyti. Antras ir trečias viceprezidentai pavaduoja pareigose, kai pirmas ar antras viceprezidentai negali jų vykdyti.

Iždininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iždininkas tvarko finansinius reikalus pagal prezidiumo veiklos metinę programą.

Kiti pareigūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekretorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekretorių skiria prezidiumas. Jis neturi būti delegatas, ar individualus narys. Jis dalyvauja Suvažiavime, padeda ruošiant darbotvarkę. Jam prezidiumas gali paskirti ir kitas administravimo pareigas.

Auditorius ir atsarginis auditorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auditorius tikrina finansinių dokumentų tvarkingumą ir tikrumą. Ruošia Suvažiavimui ataskaitą ir pasiūlymus dėl prezidiumo finansinės veiklos, gali siūlyti suvažiavimui prezidiumą paleisti.

Atsarginis auditorius pakeičia auditorių, jei šis negali vykdyti pareigų Auditorius ir rezervinis auditorius renkami iš delegatų, bet ne iš prezidiumo narių, vieneriems metams per kasmetinį Suvažiavimą.[9]

Komitetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikini komitetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komitetai susideda iš 2-5 narių Jie ruošia Suvažiavimui pranešimus, kurie yra pagrindas jo sprendimams. Pranešimą sudaro:

  • svarbūs faktai sprendimų paaiškinimui,
  • galimi pasirinkimai,
  • argumentai už ir prieš kiekvieną pasirinkimą,
  • komiteto nuomonė.

Nuolatiniai komitetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo srityse, kurios reikalauja ilgo pasiruošimo ir pastovios veiklos tarp suvažiavimų skiriami nuolatiniai komitetai. Be pastovių pasiūlymų savo veiklos srityse, jie visus metus reguliariai pranešinėja apie nuveiktus darbus ir jų eigą prezidiumui.

Nuolatiniai komitetai yra:

  • pasaulio šachmatų kompozicijos turnyro komitetas (PŠKT, ̼angl. WCCT),
  • pasaulio kompozicijų sudarymo individualaus čempionato komitetas (PŠKI, (angl. WCCT),
  • FIDE albumo komitetas,
  • kompozicijų sprendimo komitetas,
  • kvalifikacijų komitetas,
  • kompiuterinių klausimų komitetas,
  • etiudų komitetas,
  • kodekso komitetas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „James F. Magee chess albums“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. lapkričio 20 d..
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 166. – ISBN 5-85270-005-3
  3. Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 42.
  4. Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 96.
  5. „Prezidentai. Šachmatų kompozicijos žinynas/ Hanu Harkola. Helsinkisː2013. P.6“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. lapkričio 21 d..
  6. Suvažiavimai PCCC/WFCC
  7. „Nariai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. lapkričio 21 d..
  8. „Pasaulio šachmatų kompozicijos statutas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. lapkričio 19 d..
  9. „Pasaulio šachmatų kompozicijos prezidiumo rinkimai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. lapkričio 18 d.. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]