Kenterberis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kenterberis
angl. Canterbury
   Canterbury Arms.svg   
The River Stour - geograph.org.uk - 773976.jpg
Sturo upė Kenterberyje

Kenterberis
51°16′0″ š. pl. 01°05′00″ r. ilg. / 51.26667°š. pl. 1.08333°r. ilg. / 51.26667; 1.08333 (Kenterberis)Koordinatės: 51°16′0″ š. pl. 01°05′00″ r. ilg. / 51.26667°š. pl. 1.08333°r. ilg. / 51.26667; 1.08333 (Kenterberis)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Anglija Anglija
Grafystė: Kentas
Įkūrimo data: 43 m.
Gyventojų (2011): 55 240
Commons-logo.svg Vikiteka: KenterberisVikiteka

Kenterberis (angl. Canterbury) – miestas Jungtinėje Karalystėje, pietryčių Anglijoje, Kento grafystėje, 89 km į pietryčius nuo Londono, prie Sturo upės. Netoli praeina Londono–Doverio magistralė (A2), keliai į Ašfordą, Margitą; geležinkelio stotis. Vystoma lengvoji pramonė, turizmas. Sodininkystės regiono prekybinis centras. Veikia Kento universitetas (įkurtas 1965 m.), teologijos koledžas.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kenterberio senamiestis beveik taisyklingo plano. Yra išlikusios miesto gynybinės sienos, renesansiniai Tiudorų rūmai (XVI a.), rotušė (XVIII a.). Yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos 597 m. įkurtos Šv. Augustino abatijos liekanos, VIIIXIV a. romaninė gotikinė Šv. Martyno bažnyčia (viena seniausių bažnyčių Didžiojoje Britanijoje) ir XI–XVI a. Kenterberio katedra (160 m ilgio) su romanine kripta, ankstyvosios gotikos choru.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje tai buvo keltų genties britų gyvenvietė Durou̯ernon. Miestą 43 m. įkūrė romėnai ir pavadino Durovernum Cantiacorum. Pasitraukus romėnams VI a. pabaigoje Kenterberis tapo Kento karaliaus Adalberto I sostine. Kentas vienas pirmųjų perėmė krikščionybę, todėl nuo VII a. pradžios miestas tapo arkivyskupijos ir Anglijos bažnytinės administracijos centru. Kenterberis garsėjo kaip piligrimystės centras (skirtas XII a. kankinio Tomo Beketo garbei).

Kenterberiui miesto teisės suteiktos 1461 m. XVI a. per reformaciją daugelis miesto vienuolynų buvo uždaryti, drausta lankyti T. Beketo kapą. Vėliau miestas suklestėjo kaip šilko pramonės centras. Per II pasaulinį karą nuniokotas bombardavimų[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kenterberis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003