Meldinė nendrinukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Išorinės nuorodos tekste.
Jei galite, sutvarkykite.
Acrocephalus paludicola
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola)
Meldinė nendrinukė
(Acrocephalus paludicola)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Nendrinukiniai
(Wikispecies-logo.svg Acrocephalidae)
Gentis: Nendrinukės
(Wikispecies-logo.svg Acrocephalus)
Rūšis: Meldinė nendrinukė
(Wikispecies-logo.svg Acrocephalus paludicola)
Binomas
Acrocephalus paludicola
Vieillot, 1817
Meldinės nendrinukės paplitimas
Meldinės nendrinukės paplitimo arealas:

. perėjimų

. migracijų

. žiemaviečių

. galbūt išlykusios

. tikriausiai išnykusios

Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) – žvirblinių (Passeriformes) būrio, nendrinukinių (Acrocephalidae) šeimos smulkus paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meldinės nendrinukės patinėlis. Piešinys iš knygos: Birds of Great Britain and Ireland, Order Passeres, vol. I, zwischen 1907 und 1908. Henrik Grönvold

Meldinė nendrinukė yra vienintelė Europos žvirblinių paukščių rūšis, priskirta prie globaliai nykstančių rūšių [2]. Eurazijoje paplitusi nuo vakarų Prancūzijos iki Obės upės. Šiaurinė arealo riba eina per Baltijos pietinę pakrantę, pietų Suomiją, Volgos ir Kamos aukštupius, pietuose – per Belajos aukštupį, šiaurės Ukrainą, Balkanus, Ronos žemupį. 2011 m. išnyko Vengrijos populiacija, 2017 m. nebestebima populiacija Vokietijoje, nors Vokietijoje atkurtos puikios būklės buveinės. Į Latviją meldinės nendrinukės perėti nebeatskrenda nuo 2002 m. Šalys, kuriose meldinės nendrinukės dar nuolatos peri sąrašas sutrumpėjo iki keturių – Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos[3][4].

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva yra šiauriniame meldinės nendrinukės arealo pakraštyje. Populiacija čia yra sąlyginai maža [5]. Ji stebėta Žuvinte, rytinėje Kuršių marių pakrantėje (Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) ir Nemuno deltoje. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Įtraukta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą [6]. 2019 m. apskaitos duomenimis, Lietuvoje buvo aptikti 172 giedantys patinai. [7]. Po dešimtmetį trukusio mažėjimo paskutiniais metais stebimas populiacijos atsigavimas. Mokslininkai tai sieja su palankiomis gamtinėmis sąlygomis ir dėl gamtotvarkos darbų pagerėjusia buveinių kokybe. Nepaisant šios teigiamos tendencijos Lietuvoje, pasaulinė populiacija ir toliau mažėja ir išlieka pažeidžiama.

Lietuvoje pamatyti paukštį galima Tyrų take, keliukuose Šyšos ir Sausgalvių draustiniuose Nemuno deltoje, Žuvinto biosferos rezervate, o sužinoti daugiau – Tulkiaragės take [8].

Baltarusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelė dalis pasaulinės meldinės nendrinukės populiacijos peri Baltarusijoje.

Prieš masinį pelkių sausinimą 1960 m. meldinės nendrinukės buvo tolygiai pasklidusios visoje centrinėje arealo dalyje, Polesės žemupyje. Joje plytėjo apytiksliai 99-ios didelės žemapelkės (kiekvienos iš jų plotas buvo 1 000 ha ir daugiau), kartu apimančios didesnę nei 900 000 ha teritoriją. Šios šlapynės buvo gretimos arba nutolusios viena nuo kitos vos per 20-40 km. Tuo metu čia gyveno apie 450 000 giedančių patinėlių.

Šiuo metu Polesės regione yra išlikusios tik 3 svarbios meldinės nendrinukės perimvietės (Zvaniec, Sporava ir Dzikoje), kuriose aptinkama 2 900 – 5 400 giedančių patinėlių (2010–2013 m. duomenys). Likusi Baltarusijos populiacijos dalis peri 5-iose nuolatinėse buveinėse (Dzivin, Prostyr, Ščara, Servač ir Svislač), kuriose suskaičiuojama 100–200 patinėlių ir 7-iose teritorijose, kuriose sąlygos retajam paukščiui tinka tik iš dalies (jose aptinkama 50-80 patinėlių). Taigi, apibendrinant 2010–2013 m. duomenis, iš viso šioje šalyje meldinės nendrinukės perėjo 15-oje teritorijų, o giedančių patinėlių buvo 3 100-5 600. Daugelis Baltarusijos perimviečių yra nutolusios viena nuo kitos 50-260 km atstumu. Esant tokiam atotrūkiui, skirtingose teritorijose įsikūrę paukščiai negali tarpusavyje sąveikauti.

Dėl buveinių degradacijos meldinių nendrinukių skaičius Baltarusijoje sparčiai mažėja. Daugelyje teritorijų (tarp jų ir Zvaniec bei Sporava) fragmentacija ir atvirų šlapynių užaugimas nendrėmis bei krūmais daro didžiausią įtaką paukščių nykimui. Kitose vietovėse (Dzikoje, Servač, Aĺmany ir Žadzien) meldinei nendrinukei tinkančios žemapelkės natūraliai virsta aukštapelkėmis. [9].

Lenkija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijoje perinti populiacija (3,200–3,250 patinai) sudaro 25 % pasaulinės populiacijos.

Išskyrus sąlyginai stabilią Bebro slėnio populiaciją šiaurės rytų Lenkijoje, iki šiol mažai žinota apie populiacijos tendencijas peripetinėse teritorijose šalies vakariniuose, centriniuose ir pietrytiniuose regionuose. 2016 m. atliktas tyrimas [10] atskleidė, jog laikui bėgant visose nedidelėse meldinių nendrinukių populiacijose individų skaičius reikšmingai mažėjo, nyko ir pačios populiacijos.

Įdomu tai, kad skirtinguose regionuose populiacijų tendencijos nėra vienodos – pietryčiuose populiacija išlieka stabili, tuo tarpu šiaurės rytuose fiksuotas vidutinis mažėjimas, o centriniuose ir vakariniuose regionuose pastebėtas staigus nuosmukis. Tyrimo laikotarpiu (1969–2013 m) 19 iš 38 populiacijų išnyko (11 populiacijų vakariniame regione, dvi – centriniame regione, keturios – šiaurės rytiniame regione ir nė viena pietrytiniame regione). Penkios tokios populiacijos vėliau atsikūrė.

Siekiant sumažinti šią neigiamą tendenciją ir padidėjusią išnykimo riziką vakarinėje ir centrinėje Lenkijoje, reikia didinti populiacijų pasiskirstymą šalies teritorijoje – t. y. gausinti kertinių buveinių skaičių tarp didelių gyvybingų ir mažesnių populiacijų peripetijoje. [11].

Ukraina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelė pasaulinės meldinių nendrinukių populiacijos dalis peri Ukrainoje. Nuo 2010 metų populiacijos skaičius šioje šalyje mažėja. 2016 m. Ukrainoje, pagrindinėse perimvietėse (Desnos – Dniepro ir Priperės upių apylinkėse) nustatyta, kad dėl suprastėjusios buveinių gamtinės būklės Desnos-Dniepro teritorijoje meldinių nendrinukių populiacija mažėja. Giedančių patinų skaičius šioje teritorijoje buvo 153–220. Pripetės apylinkėse taip pat fiksuotas retųjų sparnuočių populiacijos nykimas, buvo nustatyta 1857–2095 giedančių patinų. Tokią situaciją lėmė pavasario potvynių nebuvimas ir buveinių gaisrai pagrindinėse perimvietėse.

Dėl meldinių nendrinukių populiacijų mažėjimo šiose dviejose teritorijose bendra šalies populiacijos tendencija buvo taip pat neigiama. Remiantis duomenimis iš šių teritorijų, nustatyta bendroji Ukrainos populiacija – 2010–2315 giedančių patinų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meldinė nendrinukė

Tik truputį didesnė už pilkąją pečialindą ir apie du kartus mažesnė už didžiąją zylę. Labai panaši į dažną ežerinę nendrinukę. Nuo jos skiriasi šviesesniu apdaru, tuo, kad jame vyrauja gelsva spalva (ežerinės nendrinukės rudesnės), šviesiai gelsva ryškia (to paties ryškumo kaip ir antakiai) juostele viršugalvyje nuo snapo iki pakaušio, analogiškomis juostomis nugaroje per pečius, ryškesnėmis juodomis dėmėmis viršutinėje kūno dalyje ir pailgomis dėmelėmis išmargintais kūno šonais [12]. Apatinė dalis šviesiai rusva, dryžuota. Abiejų lyčių paukščių apdaras nesiskiria. Jaunikliai panašūs į suaugusius, tik jų šonai nedėmėti[13]. Patinas sveria 12,4-12,7 g, patelė 10-13 g.

Balsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čiulbanti meldinė nendrinukė

Giesmė paprastesnė nei kitų nendrinukių. Ji lėta, sudaryta iš paskirų frazių. Gieda dažniausiai vakare prieš saulei leidžiantis ir jai nusileidus. Dažniausiai girdima „trrr, de-de-de-de, čr-črr-djudju, črrrr-didididi“ ir t. t. Gieda tupėdama žolėje ir ant aukštesnių augalų. Kai kada tuoktuvių skrydžiu perskrenda iš vienos vietos į kitą [14]. Apskaitos daromos suskaičiuojant giedančius patinus.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena šlapiose užliejamose pievose, žemapelkėse. Jų buveinės gali gyvuoti tik tada, kai jomis nuolat rūpinasi žmogus (teritoriją šienauja, nušienautą žolę išveža ir t.t.). Pirmenybę teikia veisimosi sezono pradžioje šiek tiek apsemtoms pievoms, kuriose žolės aukštis ne didesnis kaip iki kelių [15]. Lizdą paprastai įrengia viksvų kupste. Kiaušiniai balzgani, dėmėti. Perimvietėse paukščiai aplinkami vos 4 mėnesius (gegužę-rugpjūtį). Peri 13-14 dienų.

Gegužės 1 d. meldinės nendrinukės grįžta į perimvietes Lietuvoje ir Baltarusijoje

Gegužės 1-10 d. patinai pradeda giedoti – ieško poros

Gegužės 10-20 d. patelės veda pirmąją vadą

Birželio 10-30 d. pirmoji vada jau geba pasprukti nuo šienavimo technikos

Liepos 1-15 d. patelės veda antrąją vadą

Rugpjūčio 15 d. antroji vada geba pasprukti nuo šienavimo technikos

Rugpjūčio 10-31 d. išskrenda į žiemavietes

Meldinių nendrinukių patelės per sezoną veda dvi vadas. Visą vasarą jos augina savo vaikus – suka lizdą, ieško maisto ir saugo jauniklius. Meldinių nendrinukių patinėliai rūpinasi savo teritorijos apsauga ir naujų santykių užmezgimu. Tiek patelės, tiek patinėliai turi santykių su skirtingais partneriais, todėl dažniausiai skirtingų patinų, bet vienos patelės jaunikliai yra viename lizde. Patinų sėklidės yra neįprastai didelės ir gali būti laikomos vienomis didžiausių paukščių pasaulyje. Maksimali poravimosi trukmė – 45 min (panašių paukščių – vos kelios sekundės).

Migracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudeninė migracija prasideda liepą-rugsėjį. Jos metu paukščiai, per itin nepalankias teritorijas, kur maitinimosi ar poilsio galimybė yra sunkiai tikėtina pvz., per Sacharą, nuskrenda 6000 kilometrų, kad pasiektų vakarų Afriką. Tikėtina, kad meldinės nendrinukės skrenda naktį, o dieną tai daro tik tada, kai reikia kirsti dideles gamtines kliūtis pvz., Viduržemio jūrą. Migracijos metu, meldinės nendrinukės ilsisi aukštuose monokultūriniuose nendrynuose, o maitinasi tų nendrynų pakraščiuose plytinčiose šlapiose pievose, kuriose augalija žemesnė (0.5-1 m) ir kur kas įvairesnė. Jei svarbios poilsio vietos išnyks, meldinės nendrinukės susidurs su staigia išgyvenimo problema [16].

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta vabzdžiais: straubliukais, lapgraužiais, žiogais, dvisparniais, žirgeliais, moliuskais[17].

Dėl reiklumo gyvenamajai aplinkai gamtininkai ją dar vadina skėtine rūšimi – šio paukščio giesmė liudija, jog toje teritorijoje esančios gamtinės sąlygos yra palankios ir daugeliui kitų retų rūšių. Saugodami meldinę nendrinukę, sukuriame palankias sąlygas orchidėjoms, stulgiams, geltongalvėms kielėms, balinėms pelėdoms ir kitoms rūšims [18]. Per dieną paukštis iš lizdo išskrenda daug kartų, dažniausiai nenutoldamas daugiau nei 30 metrų, todėl reikia daug maisto nedidelėje teritorijoje. Maisto kiekį lemia augalija ir vandens lygis.

Grėsmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meldinė nendrinukė rankoje

Buveinių nykimas – drenažo, žemės apleidimas, intensyvaus žemapelkių ir aliuvinių pievų naudojimas. Dėl to XX a. išnyko 95 % meldinių nendrinukių populiacijos. Įvairios pastarųjų metų gamtosauginės iniciatyvos skirtingose šalyse lėmė gerą kai kurių meldinei nendrinukei svarbių buveinių būklę. Nepaisant to, buveinių praradimas išlieka viena didžiausių grėsmių paukščio išlikimui. Buveinės nyksta dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės paskirties keitimo, šlapynių sausinimo ar žemės apleidimo – ūkinės veiklos nutraukimo.

Kai kuriose teritorijose, kur sąlygos retiesiems paukščiams yra tinkamos perėti, populiacijos yra pernelyg mažos ir natūraliai jos nepajėgia atsikurti.

Kita didelė problema – buveinių fragmentacija. Meldinei nendrinukei tinkamos teritorijos yra nutolusios viena nuo kitos, o mažos populiacijos – izoliuotos.

Vandens lygis yra kitas svarbus veiksnys meldinės nendrinukės gyvenime. Jis lemia tiek paukščio gyvenamosios aplinkos būklę, tiek maisto gausą. Vandens lygis keičia augalijos struktūrą, daro įtaką bestuburių kiekiui.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meldinės nendrinukės piešinys Gudijos pašto ženkle

Įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą

​Įtraukta į IUCN globaliai nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą kaip „pažeidžiama“ [19]

Įtraukta į Paukščių direktyvos I-mąjį priedą kaip prioritetinė ES rūšis

22 valstybės pasirašė meldinės nendrinukės Supratimo memorandumą Bonos konvencijoje (angl. Aquatic Warbler Memorandum of Understanding, MOU) [20]

Buveinių atkūrimas

Buveinių atkūrimas yra viena pagrindinių gamtosaugos priemonių saugant meldinę nendrinukę nuo išnykimo. Apleistose teritorijose kertami krūmai, šalinami nendrynai, susidariusi biomasė išvežama. Taip pat taikomos ir kitos priemonės – kontroliuojamas deginimas ar viksvų sėįimas išeksplotuotuose durpynuose. Lietuvoje ne maža dalis svarbiausių buveinių buvo atkurtos 2010-2015 m. vykusio projekto „Baltiškoji meldinė nendrinukė“ metu. Jo metu tvarkytos 4 teritorijos – Šyša, Tulkiaragė, Tyrai ir Žuvintas. Buveinių atkūrimas tęsiamas įgyvendinant kitą meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola“. Jo metu plečiama Tyrų ir Žuvinto teritorija, atkuriami nauji plotai Apvarduose.

Specialios meldinės nendrinukės išmokos ūkininkams

Meldinė nendrinukė nyksta dėl pernelyg intensyvios žemdirbystės, šlapžemių sausinimo ir ganyklų užsodinimo mišku. Jai nepalankus ir kitas kraštutinumas – visiškas ūkininkavimo nutraukimas. Norint retąjį giesmininką išsaugoti būtinas nuolatinis ūkininko rūpestis ir ekstensyvus ūkininkavimas. Dalis meldinei nendrinukei tinkamų pievų (didžioji dalis Nemuno deltos pievų) yra intensyviai naudojamos. Šienapjūtė jose pradedama anksti (birželio vid.), kai meldinės nendrinukės dar peri pirmąją vadą. Norint užtikrinti šių paukščių apsaugą, būtina jiems leisti sėkmingai išvesti abi vasaros vadas t.y. vėlinti šienavimą perimvietėse. Kitose dėl sudėtingų sąlygų apleistose buveinėse šienavimą reikia skatinti.

Norint paraginti ūkininkus imtis jiems nuostolingos, bet meldinėms nendrinukėms palankios veiklos, reikalinga paskata. Ja tapo LIFE+ projekto „Baltiškoji meldinė nendrinukė“ metu sukurtos specialios savanoriškos agrarinės aplinkosaugos priemonės, įgyvendinamos Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje. Sukurtos šios priemonės:

INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ

Parama pelno nesiekiančioms investicijoms.

1. Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas​

AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS

Išmokos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus

2. Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose

3. Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas šlapynėse

Šios priemonės yra labai svarbi prielaida, užtikrinanti ilgalaikį meldinei nendrinukei svarbių buveinių geros būklės palaikymą. Ji taikoma tik specialistų išskirtose, meldinei nendrinukei svarbiose teritorijose (žr. interaktyvų žemėlapį), jose nustatyti specialūs terminai ir sąlygos, kurių laikantis užtikrinamas sėkmingas daugumos meldinių nendrinukių perėjimas. Šiose priemonėje dalyvaujantys ūkininkai gauna išmokas, kompensuojančias dėl apribojimų patiriamus nuostolius. Na, o apleistose buveinėse galima gauti vienkartinę paramą buveinių atkūrimo darbams vykdyti.

Panašios priemonės veikia ir Lenkijoje.

Biomasės perdirbimo cechas

Ūkininkai, kurie šienauja vėliau tam, kad išsaugotų jų laukuose perinčias meldines nendrinukes, nebegali nušienautos žolės panaudoti pašarui (ji tam nebetinkama). Susiduriama su problema, kur utilizuoti vėlai nušienautą biomasę. Nemuno deltos ir pamario regione jau veikia keli biomasės perdirbimo cechai, tačiau jų pajėgumai vis dar yra nepakankami perdirbti visą susidariusią biomasę, jie labiau linkę priimti šiaudus, o ne viksvinę žolę. Projekto „LIFE Magni Ducatus Acrola“ metu Drevernoje įkurtas naujas biomasės perdirbimo cechas, kuris surenka ir perdirba vėlai nušienautą žolę į naudingą produktą – granules pakratams.

Vandens lygio reguliavimas

Vandens lygio dinamika yra svarbus veiksnys rūšies išlikimui. Nuo jo priklauso buveinės augalijos struktūra, vabzdžių kiekis ir pan. Siekiant rūšį išsaugoti, taikomos įvairios priemonės užtikrinant tinkamą vandens lygio dinamiką – įrengiami hidrotechniniai įrenginiai, valomi polderių kanalai, nustatoma nauja vandens pumpavimo tvarka. Privačiose teritorijose esančiose buveinėse (Nemuno deltoje) didelis dėmesys telkiamas siekiant suderinti tiek meldinės nendrinukės apsaugos, tiek ūkininkų (pvz., palankios sąlygos šienauti pievas) poreikius.

Vandens lygio reguliavimas taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, projekto „LIFE Magni Ducatus Acrola“ metu hidrologinis rėžimas tvarkomas ir svarbiausioje pasaulyje meldinių nendrinukių buveinėje – Zvanieco žemapelkėje, Baltarusijoje.

Perkėlimas (translokacija)

2016-2023 m. yra vykdomas projektas „LIFE Magni Ducatus Acrola“. Projekto metu siekiama pradėti kurti tarptautinį kertinių buveinių tinklą, kuris mažintų fragmentaciją, didintų populiacijos gyvybingumą ir užtikrintų gerą ilgalaikę meldinių nendrinukių apsaugos būklę.

Viena šio projekto veiklų - meldinių nendrinukių jauniklių translokacija (perkėlimas). Šios gamtosaugos priemonės tikslas – išbandyti, ar translokacija su šia rūšimi kaip metodas veikia siekiant atkurti išnykusias ar smarkiai nykstančias populiacijas. 2018 m. iš Baltarusijos (Zvanieco) į Lietuvą (Žuvinto biosferos rezervatą) buvo perkelti, sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę 49 meldinių nendrinukių jaunikliai. 2019 m. stebėti 11 iš Afrikos į Žuvinto biosferos rezervatą grįžę paukščiai (22 %). Šis rodiklis viršija net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 %). Tai rodo, kad pirmą kartą pasaulyje atliktas meldinių nendrinukių perkėlimas ne tik sėkmingas, bet ir efektyvus. 2019 m. Iš Baltarusijos į Lietuvą buvo atvežta dar 50 meldinių nendrinukųi jauniklių. Visi jie sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Remiantis Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų sėkme, užsienio mokslininkai ketina šį metodą taikyti kitose šalyse (pvz., Vokietijoje, Vengrijoje).

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]