Sausgalviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Sausgalviai
Sausgalviai 01.jpg
Įvažiavimas kaiman

Sausgalviai
Koordinatės 55°16′08″š. pl. 21°28′08″r. ilg. / 55.269°š. pl. 21.469°r. ilg. / 55.269; 21.469 (Sausgalviai)Koordinatės: 55°16′08″š. pl. 21°28′08″r. ilg. / 55.269°š. pl. 21.469°r. ilg. / 55.269; 21.469 (Sausgalviai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius 91 (2011 m.)

vok. Sausgallen

Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sausgalviaĩ
Kilmininkas: Sausgalvių̃
Naudininkas: Sausgalviáms
Galininkas: Saũsgalvius
Įnagininkas: Sausgalviaĩs
Vietininkas: Sausgalviuosè

Sausgalviai – kaimas Šilutės rajono teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, 8 km į pietus nuo Šilutės, Leitės (Rusnės intakas) dešiniajame krante. Eina vieškeliai į Žalgirius, Paleičius, Tatamiškius, Juknaičius, kurie per pavasario potvynius yra tarpais apsemiami Rusnės vandens. Kaimas priskirtas pasienio ruožui.

Sausgalviai ribojasi su Tatamiškių, Vileikių, Užlieknių kaimais. Iš šiaurės prieina Žalgirio, iš pietryčių – Kūlynų miškai.

Sausgalviuose yra trys polderiai, vandens kėlimo stotis (pastatyta 1961), aptarnaujanti 2365 ha plotą, pievų botaninis zoologinis draustinis (įsteigtas 2005 m., saugomi stulgiai, meldinės nendrinukės), evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą; 1995 m. jos buvo apvogtos metalo prekeivių).

Sausgalvių kaimo gatvė

Pavasariais polderiuose poilsiui apsistoja daug migruojančių paukščių, o ypač gulbės, antys, brastiniai ir krantiniai tilvikai ir kt. Polderiai naudojami verslinei žuvininkystei. 1997 kaime buvo 59 ūkiai, 2003 m. galvijus laikė 26 ūkiai (212 vienetų).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis vietovardis siejamas su gal XVI amžiaus žmogumi Pauliumi Sausgalviu – tą pravardę gavusiu ar paveldėjusiu esą dėl nelabai gudrios galvos. Tačiau šis vietovardis stebėtinai tiksliai atspindi vietovės ypatumą – toje saloje galėjai likti sausas per didelius potvynius.

XX a. pirmoje pusėje Sausgalviai priklausė Šakūnėlių valsčiui, Rusnės parapijai: II pasaulinio karo metu – Tatamiškių valsčiui. Iki 1945 m. Leitės žemupys iki Sausgalvių buvo naudojamas laivybai. Po karo Sausgalviuose iš esmės pasikeitė gyventojai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[2] 1997 m.
367 329 320 288 166 271 188 151 140
2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - - - -
120 91 - - - - - - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Sausgalviai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 634 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]