Mazovijos Vysokio valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mazovijos Vysokio valsčius
lenk. Gmina Wysokie Mazowieckie
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Mazovijos Vysokio apskritis
Administracinis centras Mazovijos Vysokis
Gyventojų (2008) 5 318
Plotas 166,11 km²
Tankumas (2008) 32 žm./km²
Teritorijos kodas 2013102
Pašto kodas PL 18-200
Tel. kodas 86
Tinklalapis ug.wysokiemazowieckie.pbip.pl/

Mazovijos Vysokio valsčius (lenk. Gmina Wysokie Mazowieckie) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Mazovijos Vysokis. Ribojasi su Čiževo, Kolakų Košcelnės, Kulešės Košcelnės, Novės Piekutų, Sokolų, Šepetovo ir Zambruvo valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. XIX a. dalis valsčiaus kaimų priklausė Chojanų, Dzencelo ir Jablonkos valsčiams. 1870-1919 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Mazoveckos valsčiui. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 166,11 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 72%
  • miškai: 23%
  • vandens telkiniai: 5%

Valsčius sudaro 12,96% Mazovijos Vysokio apskrities.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 5318 100% 2607 49% 2711 51%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
32 15,7 16,3

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1428,97 zlotai.[7]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brikai, Brokas, Bučino Mikosai, Buini Biševas, Bžuski Bžezinskiai, Bžuski Falkai, Bžuski Gromkai, Bžuski Markovizna, Bžuski Stare, Bžuski Tatarai, Dombrova Dzencelas, Fašče, Golaše Gurkai, Golaše Pušča, Jablon Rikače, Jablon Ušinskiai, Jablonka Košcelna, Jablonka Švierčevas, Kalinovo Čosnovas, Mazurai, Michalkai, Miodusi Litva, Miodusi Stasiovienta, Miodusi Stokas, Miodusi Vielkiai, Mistki Žimas, Mšcichai, Nova Rušas, Nove Osipai, Osipi Kolonija, Osipi Lepertovizna, Osipi Vidziori Drugiai, Osipi Vidziori Piervše, Osipi Zakževizna, Rembiševo Studziankai, Sokoli Jažvinai, Stara Rušas, Stare Osipai, Šviencko Novinai, Šviencko Vielkai, Tibori Jeziernia, Tibori Kamianka, Tibori Mištale, Tibori Olševas, Tibori Tžcianka, Tibori Vulka, Tibori Žochai, Tžecinai, Višniuvekas, Višniuvek Kolonija, Vruble, Vulka Duža, Vulka Mala ir Zavroce Novinai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]