Sokolų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sokolų valsčius
lenk. Gmina Sokoły
POL gmina Sokoły flag.svg POL gmina Sokoły COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Mazovijos Vysokio apskritis
Administracinis centras: Sokolai (Mazovijos Vysokio apskritis)
Gyventojų (2008): 5 983
Plotas: 155,57 km²
Tankumas (2008): 38 žm./km²
Teritorijos kodas: 2013082
Pašto kodas: PL 18-218
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: http://sokoly.podlaskie.pl/

Sokolų valsčius (lenk. Gmina Sokoły) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Sokolai. Ribojasi su Choroščo, Kobilino Božimų, Kulešės Košcelnės, Lapių, Novės Piekutų, Pošvientnės ir Mazovijos Vysokio valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. XIX a. dalis valsčiaus kaimų priklausė Truskolasų valsčiui. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919-1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Kovalevščiznos valsčiui. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 155,57 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 71%
  • miškai: 19%
  • vandens telkiniai: 10%

Valsčius sudaro 12,14% Mazovijos Vysokio apskrities.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 5983 100% 2973 49,7% 3010 50,3%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
38,5 19,1 19,3

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1429,51 zlotai.[7]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bruševas, Bruševo Borkovizna, Buinai, Chomice, Čaikai, Drongai, Dvoraki Pikatai, Dvoraki Staškai, Idžki Mlinovskiai, Idžki Šredniai, Idžki Viknas, Jablonovo Kontai, Jablonovo Vipichai, Jamiolki Godzebai, Jamiolki Kovale, Jamiolki Piotrovienta, Jamiolki Švietlikai, Jenkai, Kovalevščizna, Kovalevščizna Folvarkas, Kruševo Brodovas, Kruševo Glonbai, Kruševo Vipichai, Kžiževas, Mojsikai, Noski Šnetne, Nove Raciborai, Perki Bujenkai, Perki Frankai, Perki Karpiai, Perki Lachai, Perki Mazovše, Perki Vipichai, Penzai, Porošl Kije, Roški Chžčonai, Roški Lešne, Roški Sončkai, Roški Zemakai, Sokolai, Stare Raciborai, Stare Truskolasai, Truskolasi Lachai, Truskolasi Niviskas, Truskolasi Olšina, Truskolasi Vola, Vanevas ir Žonce.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]