Šepetovo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šepetovo valsčius
lenk. Gmina Szepietowo
POL gmina Szepietowo flag.svg POL gmina Szepietowo COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Mazovijos Vysokio apskritis
Administracinis centras: Šepetovas
Gyventojų (2008): 7 522
Plotas: 151,9 km²
Tankumas (2008): 50 žm./km²
Teritorijos kodas: 2013092
Pašto kodas: PL 18-210
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: http://www.szepietowo.pl

Šepetovo valsčius (lenk. Gmina Szepietowo) - kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Šepetovas. Ribojasi su Bransko, Čiževo, Klukovo, Novės Piekutų ir Mazovijos Vysokio valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 2007 m. lapkričio 12 d. pradėtas naudoti Šepetovo valsčiaus herbas.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 151,9 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 76%
  • miškai: 17%
  • vandens telkiniai: 7%

Valsčius sudaro 11,85% Mazovijos Vysokio apskrities.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 7522 100% 3746 49,8% 3776 50,2%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
49,5 24,7 24,9

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1364,5 zlotai.[3]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chorožice, Dombrova Bibitkai, Dombrova Dolengai, Dombrova Gogole, Dombrova Kaskai, Dombrova Lazai, Dombrova Močidlai, Dombrova Tvorkai, Dombrova Vilkai, Dombrova Zablotne, Dombruvka Košcelna, Jablon Kikolskiai, Jablon Samsonai, Kamien Rupiai, Močidli Jakubovienta, Močidli Stanislavovienta, Nove Gieraltai, Nove Šepetovo Podlešne, Nove Varele, Nove Zalesiai, Plevkai, Pulaze Švierže, Stare Gieraltai, Stari Kamienas, Staviereje Podlešne, Staviereje Michalovienta, Šepetovas, Šepetovo Januvka, Šepetovo Podlešne, Šepetovo Vavžince, Šepetovo Žakai, Šimbori Andžejovienta, Šimbori Jakubovienta, Šimbori Vlodkai, Šrednica Jakubovienta, Šrednica Mačkovienta, Šrednica Pavlovienta, Varele Filipoviče, Vilini Rušas, Višonki Posele, Vlosti Olšanka, Vojni Izdebnikas, Vojni Krupai, Vojni Pieckai, Vojni Pietraše, Vojni Pogoželis, Vojni Šubi Šlacheckiai, Vojni Šubi Vlošcianskiai, Vojni Vavžince ir Zabiele.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]