Kulešės Košcelnės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kulešės Košcelnės valsčius
lenk. Gmina Kulesze Kościelne
POL gmina Kulesze Kościelne flag.png POL gmina Kulesze Kościelne COA.png
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Mazovijos Vysokio apskritis
Administracinis centras: Kuleše Košcelne
Gyventojų (2008): 3 405
Plotas: 115,45 km²
Tankumas (2008): 29 žm./km²
Teritorijos kodas: 2013062
Pašto kodas: PL 18-208
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: http://www.kuleszek.pl/

Kulešės Košcelnės valsčius (lenk. Gmina Kulesze Kościelne) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Kuleše Košcelnė. Ribojasi su Kobilino Božimų, Kolakų Košcelnės, Rutkų, Sokolų ir Mazovijos Vysokio valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 115,45 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 67%
  • miškai: 27%
  • vandens telkiniai: 6%

Valsčius sudaro 9,01% Mazovijos Vysokio apskrities.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3405 100% 1676 49,2% 1792 50,8%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
29,5 14,5 15

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1424,55 zlotai.[7]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chojane Bonkai, Chojane Gorčanai, Chojane Pavlovienta, Chojane Pieckai, Chojane Serocenta, Chojane Stankovienta, Čarnovo Bikai, Fašče, Golaše Dombas, Golaše Mošcickiai, Grodzkie Ščepanovienta, Kalinovo Solkai, Kuleše Košcelne, Kuleše Litevka, Kuleše Podlipne, Kuleše Podavce, Lešnevo Nedžviedžas, Niziolki Dobkai, Nove Grodzkiai, Nove Kalinovas, Nove Viechai, Nove Viknas, Stara Litva, Stare Grodzkiai, Stare Kalinovas, Stare Niziolkai, Stare Viknas, Stipulki Giemzinas, Tibori Ušinskiai, Vnori Pažochai, Vnori Viechai ir Vnori Vipichai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]