Didieji Grįžulo Ratai
Jump to navigation
Jump to search
Didieji Grįžulo Ratai (Ursa Major, UMa) – 3-as pagal dydį ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas ištisus metus, žemiausiai prie horizonto nusileidžia rudenį. Vienas svarbiausių navigacinių žvaigždynų: 5 kartus pratęsus atkarpą per dvi kraštines žvaigždes (α ir β), randama Šiaurinė, pratęsus lanką, galime pataikyti į Jaučiaganio Arktūrą, toliau – į Mergelės Spiką.[1] Kitas "ratų" žvaigždynas yra Mažieji Grįžulo Ratai. Kovo mėnesį pietinio pusrutulio dangaus stebėtojai šį žvaigždyną gali matyti visai prie pat horizonto.
Senieji žvaigždyno pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuviški pavadinimai: Grigo Ratai, Perkūno Ratai, Kaušas, Vežimas, Samtis;
- Graikų ir kt. kalbose – Didžioji Lokė;
- Romoje – Septyni jaučiai;
- Indų raštuose ((Vrihat) Sapta Rish) – Septyni išminčiai;
- D. Britanijoje – Plūgas arba Arimas (laukas), taip pat Čarlzo vežimas;
- Vokietijoje – Prasčiokų vežimas (o Mažieji Grįžulo Ratai – moterišku vežimu);
Mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Graikų mitologijoje žvaigždynas – Kalista, Heros paversta loke, kurią su sūnumi Dzeusas įkėlė į dangų (žr. Mažieji Grįžulo Ratai).
- Kai kuriose indėnų tautose – trys medžiotojai veja lokį (likusios 4 žvaigždės). Pirmas medžiotojas neša lanką, antras puodą, trečias saugo žvaigždes, kur virs lokieną. Kiekvieną rudenį medžiotojas nušauna lokį ir kraujas nudažo medžių lapus.
Ryškiausios žvaigždės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dubchė (arab. k. Lokys) – α UMa 1m,81
- Merakas – β UMa 2m,34
- Fekda – γ UMA 2m,41
- Megrezas – δ UMa 3m,32
- Aliotas – δ UMa 1m,76
- Micaras – δ (daugianarė: UMa 2m,23+3m,95 ir palydovas Alkoras 3m,99)
- Benetnašas – δ UMa 1m,86
Kiti objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Planetiškas ūkas M 97 (Pelėdos ūkas), spiralinės galaktikos M81 ir M82.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didieji Grįžulo Ratai yra pavaizduoti Aliaskos valstijos vėliavoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Didieji Grįžulo Ratai, Didžioji Meška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 680 psl.