Senasis Džosonas

Senasis Džosonas, arba Godžosonas (kor. 고조선 = Go-joseon, handža: 古朝鮮 – „Senoji Korėja“) – pusiau legendinė Korėjos valstybė, klestėjusi I tūkst. pr. m. e. Šiaurinėje Korėjoje ir Pietų Mandžiūrijoje. Su ja korėjiečiai sieja savo valstybingumo pradžią. Pietų Korėjoje iki 1961 m. buvo vartojamas kalendorius, skaičiuojantis savo erą nuo legendinio įkūrimo – 2333 m. pr. m. e.

Legendos

Bekdu kalnas, kuriame, anot legendos, į žemę nusileido Tanguno tėvas Huanungas

Apie Senąjį Džosoną pasakojama daugybė legendų. Teigiama, kad tai nebuvo pirmoji valstybė Korėjoje. Iki jos egzistavo Bedalio karalystė (kor. 배달국 = Baedal-guk) (3898–2333 m. pr. m. e), o ši savo ruožtu kilo iš Huanguko karalystės (kor. 환국 = Hwan-guk, handža: 桓國) (7197–3898 m. pr. m. e.)

Pasakojama, kad tada, kai dangaus dievo Huanino sūnus Huanungas valdė pasaulį iš Dievų miesto Šinši (神市/신시), esančio Bekdu kalne, atėjo pas jį tigras ir lokys, melsdami padaryti juos žmonėmis. Dievas davė jiedviem 20 skiltelių česnako ir kiečių, liepdamas misti vien tik jais. Tigras greitai pabėgo nuo tokio gyvenimo, o lokys iškentė 21 dieną, ir dievas pavertė jį gražia moterimi Ungnjo (kor. 웅녀 = Ungnyeo, handža: 熊女). Kadangi jai buvo liūdna vienai, dievas padovanojo jai sūnų Danguną, kurio tikrasis vardas buvo Dangun Vanggom.

Dangunas tapo Senojo Džosono įkūrėju, ir visi jo palikuonys valdovai buvo tituluojami „dangunais“. Jis valdė tuo pat metu, kuomet Kiniją valdė imperatorius Jao.

Geografinis padalinimas

Senasis Džosonas buvo padalintas į tris dalis: Šiaurėje (Pietų Mandžiūrijoje) buvo centrinė valstybė Džindžosonas (Jinjoseon) su sostine Asadal mieste, valdoma paties Danguno, vakaruose – Bondžosonas (Beonjoseon), su sostine Vangomsonge, o pietuose (Korėjos pusiasalyje) – Madžosonas (Majoseon) su sostine Taldžiguke. Pastarosios buvo valdomos „vicedangunų“ Čidunam ir Ungbekta.

Legendinė istorija

Senojo Džosono istorija tradiciškai skaidoma į tris laikotarpius:

• Danguno Džosonas (2333–1126 m. pr. m. e) – Danguno sukurta valstybė;
• Gidža Džosonas (1126–194 m. pr. m. e.) – siejama su vienu kinų valdovu 箕子 (kin. Jizi, kor. Gija), kuris atvykimo į Korėją ir ėmė valdyti Senąjį Džosoną ar bent jau dalį jo, introdukuodamas kinų kultūrą. Tai – hipotetinė valstybė.
• Vimano Džosonas (194–108 m. pr. m. e.) – irgi siejama su kinų pabėgėliu iš Jan valstybės, kuris, tapęs pripažintu žmogumi Džosone, nuvertė valdovą Dziuną ir įkūręs sostinę Vangomsonge (Pchenjane), ėmė ją valdyti. Tuo metu į Korėją pateko daug kultūrinės įtakos.

Radiniai

Senojo Džosono legendos siejamos su iš tikro egzistavusia žalvario kultūra, II tūkst. pr. m. e. pradžioje prasidėjusia Liao upės slėnyje ir iki vidurio išplitusia po visą Korėją. Tai buvo žemdirbių kultūra, introdukavusi Korėjoje ryžių auginimą.

Ši kultūra siejama su specifiniais radiniais:

• Mumuno keramika – beornamentė keramika, pakeitusi senąją šukinio rašto Čelmuno keramiką.
• Bronzos dirbiniai – jų technologijos išsivystė II ir I tūkst. pr. m. e. sandūroje. Buvo gaminami dailūs skitų žvėrių stiliaus dirbiniai.
• Smuiko formos ietigaliai – būdingi bronzos dirbiniai.
• Dolmenai

Tikroji istorija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Džosonas paminėtas VII a. pr. m. e., kaip valstybė, ar gentis, prekiaujanti su Kinijos Či valstybe. Greičiausiai tai buvo nedidelė valstybė ar net gyvenvietė.

IV a. pr. m. e. Senasis Džosonas galėjo būti viena iš daugybės žemių, kunigaikštysčių, susiformavusių Šiaurės Korėjoje. Greičiausiai tada ji ėmė plėsti savo hegemonija, užkariaudama mažesnes žemes. Jau tada iškilo konfrontacija su kinų Jan valstybe. Iš kinų šaltinių išaiškėja, kad joje jau buvo sureguliuoti įstatymai, klestėjo bronzos kultūra. III a. pr. m. e. kariaudamas su Jan, Džosonas neteko dalies savo vakarinių teritorijų. Greičiausiai tada sostine tapo Pchenjanas. Šiaip ar taip, Senasis Džosonas buvo stipri valstybė, kuri neretai puldinėjo Kiniją ir kėlė jai nemažą grėsmę iš rytų.

II a. pr. m. e. vykusi pabėgėlio iš Jan, Vimano, uzurpacija, minima legendose, irgi gali būti tikras faktas, todėl Vimano Džosono valstybės egzistavimo versija nėra atmetama. Greičiausiai tada į valstybę ėmė sklisti kiniška kultūra: pradėtas introdukuoti raštas, religija, menas.

108 m. pr. m. e. Džosonas pralaimėjo Han imperatoriaus Udi armijai, ir jo teritorijoje buvo įkurti kinų savivaldos organai. Visgi, jie nekontroliavo visų senųjų Džosono teritorijų, kuriose formavosi vietinių tautų valstybėlės: Bujo (Buyeo), Okdžo (Okjeo), Dongjė (Dongye) ir daugybė kitų.

Taip prasidėjo Ankstyvasis Samguk laikotarpis.

Dar skaityti

• Hongbang dinastija - panašus konceptas Vietnamo istoriografijoje.