Tibetiečių-mianmariečių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tibetiečių-mianmariečių
Paplitimas: Centrinė Azija, Pietryčių Azija, Himalajai
Kalbų skaičius: 350
Kilmė:

Kinų-tibetiečių
>(Tibetiečių-mianmariečių)

ISO 639-2:

tbq

Sino-Tibetan languages.png
Klasifikacija: Kamarupos, Himalajinės (nevarų, mahakiranti), bodinės, rytų tibetiečių-mianmariečių (čiangų, tani, karenų, lolo-birmiečių)

Tibetiečių-mianmariečių kalbų šeima, taip pat žinoma tibetiečių-mjanmų vardu, dar vadinta tibetiečių-birmiečių kalbomis, - dažniausiai laikoma Kinų-tibetiečių kalbų šeimos grupe. Yra šnekama daugelyje centrinės ir pietinės Azijos šalių: Mianmare, Kinijoje (Tibeto, Guidžou, Hunano regionuose), šiaurės Tailande, Vietname, Laose, šiaurės Nepale, Butane, vakarų Pakistane (Baltistane) ir įvairiuose Indijos regionuose.

Kalbų grupėje priskaičiuojama apie 350 kalbų, iš kurių labiausiai šnekama ir paplitusi - mjanmų kalba (apie 40 mln. šnekančiųjų), vartojama Mianmare. Apie 7 mln. Kinijos regiono Tibeto gyventojų ir kitų tautų šneka tibetiečių kalba ir jos dialektais.

Neseniai nyderlandų lingvistas George van Driem apgynė tibetiečių - mianmariečių kalbų iškėlimą į priekį, išstumiant kinų - tibetiečių kalbas iš aukštesniosios eilės statuso. Pagal jo siūlymą kinų kalba turi būti klasifikuojma kaip kalbų grupė tibetiečių - mianmariečių/sinų (kinų) - tibetiečių kalbų šeimoje.[1] Tačiau šis pasiūlymas nebuvo plačiai pripažintas.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki šiol buvo dvi pagrindinės klasifikacijos: Shafer‘io (1966) ir Benedict‘o (1971). Toliau pateikiama Benedict klasifikacija:

Nuo tada, dauguma kalbų, prieš tai nepakankamai pagrįstų, gavo daugiau dėmesio dėl naujų gramatikų ir žodynų išleidimo. Visi šie atradimai atvedė prie naujo mokslinio darbo: Bradley‘io (1997) klasifikacija naujesnė ir įtraukia naujus duomenis.

Nepaisant to, nusistovėjusi ir visuotinai pripažinta klasifikacija neegzistuoja iki dabar.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Van Driem, George "Tibeto-Burman Phylogeny and Prehistory: Languages, Material Culture and Genes". Bellwood, Peter & Renfrew, Colin (eds) Examining the farming/language dispersal hypothesis (2003), Ch 19.