Mulao

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mulao (仫佬族)
Gyventojų skaičius apie 207, 000
Populiacija šalyse Kinija
Kalba (-os) Mulam
Religijos Animizmas, Daoizmas, Budizmas
Giminingos etninės grupės Dongai, Džuangai(Zhuangai)

Mulao (lietuvių kalba: mulao, kinų kalba: 仫佬族;) – tai viena iš 56 Kinijos Liaudies Respublikoje esančių tautų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai kildinami nuo senųjų ling ir liao genčių, istvirtinusių Dzin dinastijos laikotarpyje. Juan dinastijos metu mulao gyveno feodalinėje bendruomenėje ir mokėjo mokesčius imperatoriui du kartus per metus. Čing dinastija dinastijos valdymo metu (1644–1911) jų teritorija nukentėjo nuo administracinio suskirstymo. Jų teritorija buvo suskirstyta į teritorinius dongus, o tai sudarė maždaug 10 namų. Kiekvienas dongas turėjo savo vadovą, kuris buvo atsakingas už mokesčių surinkimą, beje, kiekvienas šis teritorinis suskirstymas buvo siejamas vienos šeimos (pagal tą pačią pavardę).

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mulam kalba priklauso tajų-kadajų kalbų šeimai. Tai kalba paremta tonais, kurių turi net 10, o pats žodynas panašus su džuangų ir dongų, apie 65 procentai sutampa žodžių. Nuo Ming dinastijos laikų mulam kalba uždrausta rašyti ir kalbėti, tad dauguma kalba kinų (mandarinų kalba) bei džuangų ir dongų kalbomis.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai mulao tautoje santuoka būdavo sudaroma tėvų susitarimu, o naujoji žmona negyvendavo kartu su vyru iki tol, kol gims pirmas sūnus.

Tradiciniai jų namai statomi iš plytų ir molio. Namas būna trijų kambarių. Svarbu, kad gyvūnų buvo laikomi toli nuo namų. Tradiciškai mulao buvo animistai, šiuo metu religija nebeužima svarbios vietos jų gyvenime. Kiekvieną mėnesį jie švęsdavo įvairias šventes. Vieni svarbiausių jiems buvo Yifan ir Dragon boat [1] (Pinyin: lóngzhōu;龙舟), kurį švęsdavo penktą dieną, penktą mėnesį pagal mėnulio kalendorių. Šios šventės metu šamanai atlikdavo apeigas, kurios turėjo užtikrinti gausius pasėlius, bei apsaugoti nuo kenksmingų vabzdžių.

Tradiciniai rūbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciniai vyrų rūbai buvo švarkai su didelėmis sagomis, nešiodavo plačias kelnes bei mūvėjo sandalus. Vienišos moterys iki vedybų nešiodavo plaukus surištos kasoje, o po vedybų juos sukeldavo į kuodą. Moterų pagrindiniai papuošalai buvo auskarai ir apyrankės. Dominuojanti rūbų spalva – tamsiai mėlyna.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]