Mandžiūrijos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mandziurija-orn.png
Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai Sušenai
Šianbai
Kumo ši Mohe
Balhė
Liao (Kidaniai)
Džin (Džurdžėnai)
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija (Šiaurės rytų Kinija) Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

Mandžiūrijos istorija – Mandžiūrijos, istorinio regiono, esančio dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje ir pietryčių Rusijoje, istorija.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl gana atšiaurių sąlygų Mandžiūrija labai ilgą laiką buvo primityvų gyvenimą gyvenusių tautų teritorija. Tos tautos vertėsi medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu. Jos beveik visos priklausė tungūzų kalbinei grupei. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynaukštėje, pasižymėjo gana sėsliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos dažnai keldavo grėsmę pietuose esančioms valstybėms – Kinijai ir Korėjai. Manoma, kad šiaurės korėjos tautos (pujo, kogurio ir kitos) kilo iš Mandžiūrijos ir buvo tungūzai.

Mandžiūrija iki mandžiūrų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Donghu III a. pr. m. e.

Donghu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Donghu.

Seniausia žinoma Mandžiūrijos tauta buvo Donghu (kin. 东胡), arba rytiniai hu, kurie minimi nuo maždaug – III a. pr. m. e. Juos vėliau nugalėjo ir Mandžiūriją laikinai kontroliavo šiongnu iš Mongolijos plynaukštės.

Vuhuanai, Sušenai, Šianbai, Fuju mūsų eros pradžioje

Vuhuan, šianbai, sušenai, fuju[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: vuhuanai, šianbai, sušenai, fuju

Mūsų eros pradžioje Mandžiūrijoje yra žinomos kelios gentys, tarp jų šianbai (rus. сяньби; angl. Xianbei) ir vuhuanai (kin. 烏桓, dar žinomi kaip ilou), tiesioginiai donghu palikuonys. Rytų Mandžiūrijoje, tuo tarpu, įsigalėjo sušenai.

Iš pradžių didelę dalį Mandžiūrijos kontroliavo vuhuanai, o nuo III a. juos pakeitė šianbai. Pastarieji įgijo hegemoniją ne tik Mandžiūrijoje, bet ir Mongolijos plynaukštėje, taip pat dalyvavo tautų migracijose į Kinijos šiaurines teritorijas. Iš pradžių Mandžiūriją kontroliavo jų klanas juvein, o nuo 345 m. jų klanas murong sukūrė daugybes valstybių Mandžiūrijos pietinėse teritorijose, tokių, kaip Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan, Vakarų Jan.

Šianbų klanas tuoba, įsitvirtinęs Mongolijos plynaukštėje, iki VI a. vidurio kontroliavo šiaurės Kiniją. Šia valdė šianbų balstybės Šiaurės Vei, Rytų Vei, Vakarų Vei, Šiaurės Či, Šiaurės Džou.

Mohe, kumo ši, kidaniai, šivei VII a. pradžioje

Mandžiūrija V–X a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: mohe, Balhe, kumo ši

Apie V a. rytų Mandžiūrijoje įsitvirtino mohe tauta, kuri laikoma sušenų palikuone. Šios gentys daug kariavo su Korėjos valstybe Kogurio. Žlugus Kogurio, 698 m. šiaurės Korėjoje įsitvirtino Balhe valstybė, kuri įgijo hegemoniją visoje rytinėje Mandžiūrijoje ir viešpatavo iki 926 m.

Vakarų Mandžiūrijoje VIII a. viduryje, tuo metu, kuomet Mongolijos plynaukštėje įsitvirtino Uigūrų kaganatas, hegemoniją įgijo kumo ši tauta (kin. 庫莫奚). Maždaug 755–847 m. buvo stipriausia jėga Mandžiūrijoje, organizavusi įvairius sukilimus ir prieš Tangų Kinijos valdžią. Galiausiai jie buvo sutriuškinti Kinijos pajėgų.

Kidanių Liao valstybė

Kidaniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kidaniai.

Kidaniai (rus. кидани; angl. Khitans) – giminingi kumo ši, įgavo hegemoniją Mandžiūrijoje po šių sutriuškinimo ir Tang Kinijos nusilpimo. 916–1125 m. jie įkūrė galingą Liao valstybę, kuri valdė pietinę Mandžiūriją.

Džurdžėnų Džin imperija

Džurdžėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Džurdžėnai.

Džurdžėnai (rus. чжурчжени; angl. Jurchens) – buvo rytinių Mandžiūrijos tautų (greičiausiai sušenų ir mohe) palikuonys. Po kidanių nusilpimo, jie įkūrė Džin valstybę (1115–1234), kuri valdė ne tik Mandžiūriją, bet ir visą Šiaurinę Kiniją.

Mongolijos ir Kinijos viešpatavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mandžiūriją užkariavus Mongolų imperijai, regionas buvo įtrauktas į Kinijos įtakos orbitą, čia valdė mongoliška Juan, ir kiniška Ming dinastijos. Tuo metu iš vietinių gyventojų džurdžėnų formavosi įvairios tautos, tokios, kaip nanajai, mandžiūrai ir kt. Ming laikais Kinijos kontrolė regione sumenko.

Mandžiūrų Čing imperija

Mandžiūrų imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesioginiai džurdžėnų protėviai mandžiūrai tapo žinomi nuo XVII a. Nusilpus Ming imperijai, jie konsolidavo valdžią, įkurdami Čing valstybę. Ši valstybė pirmą kartą istorijoje užkariavo visą Kiniją, Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai. Mandžiūrai Kinijoje įdiegė mandžiūriškas madas, mandžiūrų kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba.

Mandžiūrijos padalinimas

Mandžiūrijos padalinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuo metu visa Mandžiūrija priklausė Čing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo užtvirtintos 1689 m. Nerčinsko sutartimi, ir šiaurinė riba ėjo ties Stano kalnagūbriu, t. y. ties geografine Mandžiūrijos riba. Tačiau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojamą šiaurės mandžiūriją, o 1858 m. privertė Kiniją pasirašyti Aiguno sutartį, kuria Mandžiūrija buvo padalinta, ir visa teritorija už Amūro upės atiteko Rusijai. Šio padalijimo klausimas nėra išspręstas ir dabar, kuris reiškiasi kaip Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas.

Rusiškoji Mandžiūrija XX a[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mandžuko valstybės (žalia) teritorija

Kiniškoji Mandžiūrija XX a[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Pirmojo pasaulinio karo, Kinijai subyrėjus, Kinijos Mandžiūriją valdė Džang Zuolinas. Tačiau 1931 m. Japonija okupavo Kinijos Mandžiūriją, įkurdama marionetinę Mandžuko valstybę.

Po Antrojo pasaulinio karo Mandžiūrija sugrąžinta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo Šiaurės rytų Kinija, padalinta į tris provincijas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]