Palaungai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Palaung
Palaung Woman Kalaw Shan Myanmar.jpg
Gyventojų skaičius apie 557 tūkst.
Populiacija šalyse Kinijos vėliava Kinija

Mianmaro vėliava Mianmaras

Kalba (-os) palaungų
Vėliava Palaung-bandera.png
Religijos budizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės va, blangai ir kt.

Palaungai (mjan. ပလောင် လူမျိုး  = Palaung lumiou) – tauta (ar tautų grupė), gyvenanti Mianmare. Palaungai laikomi senaisiais Šanų plynaukštės gyventojais. Kalba keliomis giminingomis palaungų kalbomis (arba dialektais), kurios priklauso austroaziečių kalbų šeimai. Taigi, etniškai ir lingvistiškai yra giminingi monams, khmerams, va ir blangams.

Vakarų kalbose jie žinomi tarp bamarų naudojamu egzonimu. Tuo tarpu save jie vadina daang (priklausomai nuo tarmės: naaŋ, daaŋ, toaŋ, arba laaŋ)[1]. Iš šio savivardžio yra kilęs kiniškas jų pavadinimas deangai (kin. 德昂族, pinyin: Déáng Zú).

Spėjama palaungų populiacija siekia apie 557 000 žmonių. Dauguma jų gyvena Mianmare, tačiau nedidelės diasporos randamos gretimose teritorijose Kinijoje, Tailande. Palaungai yra viena iš 136 Mianmaro oficialiai pripažintų etninių grupių ir viena iš 56 Kinijos tautų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palaungai vaizduojami bamarų tradiciniame piešinyje XX a. pr.

I mūsų eros tūkstantmetyje palaungų protėviai buvo pagrindinė etninė grupė, apgyvendinusi Šanų kalnyną. Vėliau į jų regioną kėlėsi tibetiečių-mjanmų kalbomis kalbančios etninės grupės, kurios maišėsi su palaungų populiacija ir ją asimiliavo. Paskutinė didelė migracija vyko XIII a., kuomet į palaungų žemes kėlėsi tajų gentys, davusios pradžią šanams. Jie perėmė hegemoniją regione ir sukūrė daug savo valstybių.

Po šių migracijų palaungai liko gyventi išbarstytose teritorijose visame kalnyne. Dėl geografinės atskirties tarp atskirų teritorijų atsirado kalbiniai skirtumai, todėl palaungus dabar sudaro 3-4 skirtingos etninės grupės, vartojančios skirtingas kalbas:

  • Rumai (kin. 汝买, pinyin: rumai) - šiauriausia grupė, gyvenanti Mianmaro-Kinijos pasienyje, Mansi ir Lašio vietovėse. Priskaičiuojama 140,600. [2].
  • Šve arba auksiniai palaungai - gyvena prie Nam Hsan, priskaičiuojama 150,000.[3].
  • Ručingai, Pule arba sidabriniai palaungai (kin. 布雷, pinyin: bulei) - piečiausia grupė, gyvenanti Mandalajaus, Kathos, Pjinulvino ir Taungji vietovėse. Priskaičiuojama 272,000.[4].
  • Riangai (kin. 梁, pinyin: liang) - šiaurinė grupė, gyvenanti Mianmaro ir Kinijos pasienyje. Priskaičiuojama 15,500.[5].

Kartu su šanų kultūrine įtaka palaungai perėmė Theravados budizmą, išskyrus riangus, kurie išlaikė animizmą. Vienintelė žinoma jų įkurta valstybė, valdoma palaungų kilmės dinastijos, buvo Taungpengas (Tawngpeng), Britų Birmoje traktuotas kaip viena iš Šanų valstybių. Jame vyravo rumai palaungai.

XX a. viduryje palaungai atsidūrė Mianmaro Šanų valstijos administracijoje. Nuo 1963 m. buvo įkurta Taangų valstybės išlaisvinimo armija, kuri pradėjo ginkluotą palaungų kovą su centrine valdžia. Nors 1991 m. pasirašyta paliaubų sutartis, palaungai patiria persekiojimą. Jų tarpe klesti aguonų auginimas bei heroino gamyba. XXI a. rumai palaungų teritorijoje įkurta Palaungų savivaldos zona.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]