Pereiti prie turinio

Lomžos apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lomžos apskritis
lenk. Powiat łomżyński
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centras Lomža
Vadovas Krzysztof Kozicki
Gyventojų () 50 880
Plotas 1 353,93 km²
Tankumas () 38 žm./km²
Teritorijos kodas BLM
Tinklalapis www.powiatlomzynski.pl/
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Lomžos rajonas.
Lomžos apskrities valsčiai

Lomžos apskritis (lenk. Powiat łomżyński) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Lomžos miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Grajevo, Kolno, Monkų, Ostrolenkos, Mazovijos Ostruvo ir Zambruvo apskritimis. Apskrityje yra 9 valsčiai.

Apskrities valsčiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra 9 valsčiai:

Valsčius Rūšis Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras
Jedvabno valsčius miesto-kaimo 159,4 5 552 Jedvabnas
Lomžos valsčius kaimo 207,4 9 920 Lomža *
Miastkovo valsčius kaimo 114,8 4 306 Miastkovas
Novogrudo valsčius miesto-kaimo 101,0 3 977 Novogrudas
Piontnicos valsčius kaimo 218,7 10 642 Piontnica
Pžitulų valsčius kaimo 71,2 2 170 Pžitulai
Šniadovo valsčius kaimo 162,6 5 668 Šniadovas
Viznos valsčius kaimo 133,1 4 313 Vizna
Zbuinos valsčius kaimo 185,8 4 339 Zbuina
* nepriklauso valsčiui

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. dabartinės apskrities šiaurinėje dalyje, į šiaurę nuo Narevo upės gyveno lietuviams artimos baltų gentys – jotvingiai ir galindai. Nuo XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Pietinėje apskrities dalyje nuo V a. pr. m. e. iki X a. gyveno jotvingių gentis. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lomžos rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 2006 m. rugsėjo 28 d. pradėtas naudoti Lomžos apskrities herbas.

Pagal 1921 m. lenkų atliktą gyventojų surašymą apskrityje gyveno 101,865 gyventojai iš kurių: 86,100 (84,5%) lenkai, 15,262 (15,0%) žydai, 289 (0,3%) vokiečiai, 170 (0,2%) rusai, 14 gudai, 6 lietuviai, 5 čekai, 2 jugoslavai, 1 amerikietis, 1 latvis ir 1 totoris. Pagal tikėjimą gyventojai buvo pasiskirtsę taip: 83,804 (82,3%) katalikai, 17,001 (16,7%) judėjai, 758 (0,7%) protestantai, 268 (0,3%) stačiatikiai, 16 graikų katalikų, 2 musulmonai, 1 baptistas ir 15 ateistai.

Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 50 880 100% 25 161 49,5% 25 719 50,5%
Miestai 3 992 100% 1 983 50,6% 1 939 49,4%
Kaimai 46 958 100% 23 178 49,4% 23 780 50,6%