Šniadovo valsčius
| Šniadovo valsčius lenk. Gmina Śniadowo | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Lomžos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Šniadovas | ||||||
| Gyventojų | 5 685 | ||||||
| Plotas | 162,59 km² | ||||||
| Tankumas | 35 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2007072 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-411 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | www.sniadowo.powiatlomzynski.pl/ | ||||||
- Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Šniadovo rajonas.
Šniadovo valsčius (lenk. Gmina Śniadowo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Lomžos apskrityje. Centras – Šniadovas. Ribojasi su Červino, Lomžos, Miastkovo, Starų Lubotino, Šumovo ir Trošino valsčiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1922 m. veikė Šniadovo valsčius, kurį sudarė tik miesto teises praradęs Šniadovo kaimas. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1954 m. ir 1973–1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Ščepankovo valsčiui. 1939–1941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Šniadovo rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 162,59 km², iš kurių:
- ariama žemė: 77 %
- miškai: 17 %
- vandens telkiniai: 6 %
Valsčius sudaro 12,01 % Lomžos apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 5685 | 100 % | 2800 | 49,3 % | 2885 | 50,7 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
35 | 17,2 | 17,7 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1276,32 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bagnas, Brulinas, Chomentovas, Dembovas, Dolai, Duchni Mlode, Grabovas, Jakač Borova, Jakač Dvorna, Jakač Mloda, Jakač Borkai, Jastžombka Mloda, Jemielite Vipichai, Kolačkai, Konopki Mlode, Korita, Kozikai, Meženinas, Mlinikas, Olševas, Osobne, Ratovo Piotrovas, Sežputi Zagaine, Sežputi Markai, Stara Jakačas, Stara Jastžombka, Stare Duchnai, Stare Jemielite, Stare Konopkai, Stare Ratovas, Stare Šablai, Stžeševas, Šabli Mlode, Ščepankovas, Šniadovas, Šniadovo Stara Stacja, Truškai, Ušnikas, Ušnik Dvuras, Ušnik Kolonija, Viežbovas, Všežečas, Všežeč Kolonija, Zagrobai, Zalese Počinkai, Zalese Vipichai, Žebrai ir Žebri Kolonija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
