Piontnicos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Piontnicos valsčius
lenk. Gmina Piątnica
POL gmina Piątnica flag.svg POL gmina Piątnica COA.svg
POL powiat lomzynski gmina Piatnica.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Lomžos apskritis
Administracinis centras: Piontnica
Gyventojų (2008): 10 575
Plotas: 218,69 km²
Tankumas (2008): 48 žm./km²
Teritorijos kodas: 2007052
Pašto kodas: PL 18-421
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: http://www.ugpiatnica.doc.pl/
Lomžos apskrities valsčiai

Piontnicos valsčius (lenk. Gmina Piątnica) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Lomžos apskrityje. Centras – Piontnica. Ribojasi su Lomžos, Jedvabno, Malų Plocko, Staviskų ir Viznos valsčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lomžos rajonui. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam Reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975-1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 2011 m. sausio 30 d. pradėtas naudoti Piontnicos valsčiaus herbas.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 218,69 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 74%
  • miškai: 18%
  • vandens telkiniai: 8%

Valsčius sudaro 16,15% Lomžos apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 10.575 100% 5204 49,2% 5371 50,8%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
48,4 23,8 24,6

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1242,18 zlotai.[3]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budi Čarnockiai, Budi Mikolaika, Choščevas, Čarnocinas, Dobžijalovas, Drozdovas, Drožencino Lubiejevas, Elžbiecinas, Gomulnikas, Gurki Sipnevas, Gurki Ševkovas, Gutai, Jeziorkas, Kalenčinas, Kalinovas, Kiselnica, Kobilinas, Kosakai, Kovnatai, Kovnatų Kolonija, Kževas, Kurpiai, Marianovas, Motika, Muravai, Nagurkai, Nevodovas, Nove Kževas, Novi Cidzinas, Olšinai, Olšinų Kolonija, Penza, Piontnica, Piontnica Vlošcianska, Poniatas, Rakovo Boginiai, Rakovo Čachai, Stari Cidzinas, Stari Drožencinas, Taraskovas, Truškai, Viktožinas, Viludzinas, Vižikai, Zabavka, Želechai ir Žondkovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]