Baptistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baptistų bažnyčia

Baptistai (gr. βαπτιζω – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčiųjų, ir tuo pačiu suaugusiųjų, krikštą. Taip pat pabrėžiamas bendruomenės vaidmuo gyvenime ir bažnyčios mokyme.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Baptistų kilmė nėra aiški, yra kelios baptistų atsiradimo teorijos. Dėl naujagimių krikšto atitikimo Biblijos mokymui abejota dar iki Reformacijos, pvz., valdiečių. Artimesnes sąsajas galima rasti su XVI a. anabaptistais. Reformacijos metu anabaptistai atmetė krikšto prasmę, jei krikštijamieji nesupranta savo nuodėmės, netiki ir patys nesiekia krikšto.[1] Dėl to anabaptistai praktikavo išskirtinai tik tikinčiųjų krikštą. Patys baptistai sąsajų su anabaptistais dėl jų radikalumo vengia, mieliau sieja savo kilmę su pirmųjų amžių krikščionių tikėjimu.

Kai kur baptistai, be galo brangindami gyvybę, atsisakė imti ginklus, kariauti, priešinosi mirties bausmei. Kitur gi, tame nematė nieko neigiamo. Pasitaikydavo, kad baptistai turėjo bendrą turtą ir gyveno kartu. Baptizmas atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose ir kitur. Plisti ėmė jau XVI a., pirmoji žinoma anglų baptistų bendruomenė susikūrė 1609 m. Amsterdame (Olandijoje), pačioje Anglijoje - 1633 m., buvo persekiojami kaip sektantai. 1535 m. Londone sudeginti 10, 1536 m. - 14 baptistų.

Bėgdami nuo persekiojimų, daugelis baptistų persikėlė į Š. Amerikos žemyną. Pirmoji bendruomenė šiaurės Amerikoje įsisteigė 1639 m. (William Roger Providente, Rod Ailendo valstijos įkūrėjas). Vėliau dalyvavo kurdami Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent ten baptistų bažnyčių iniciatyva buvo pradėta atskirti bažnyčią nuo valstybės.

Vokietijoje baptistai atsirado tik 1834 m., iš čia plito į kitas šalis, Šveicariją, dabartinę Austriją, 1841 m. baptistų bendruomenė susikūrė Klaipėdoje. Rusijoje baptistai atsirado 1869 m. ir susijungė su anksčiau čia atvykusiais štundistais. Ilgą laiką Rusijos baptistai buvo draudžiami ir persekiojami (tremiami į Sibirą ir Užkaukazę). Baptistai sukūrė daugybę misijų Afrikoje (Kamerūne ir kt.), Azijoje (Kinijoje, Indijoje).

Pirmoji tarptautinė baptistų organizacija susikūrė 1905 m. tarptautiniame kongrese Londone. Kongreso metu buvo įsteigta Pasaulinė baptistų sąjunga (Baptist World Alliance). Kongresas skelbė, kad pasaulyje tuo metu buvo 6 mln., krikštytų, t. y. suaugusiųjų baptistų, o su vaikais - 20 mln. Iš 6 mln suaugusiųjų 3,5 mln. buvo JAV (iš jų 2 mln. negrų), 1 mln. Anglijoje, 200 tūkst. Indijoje, 126 tūkst. Kinijoje, 43 tūkst. Rusijoje (23 tūkst. vokiečių ir 20 tūkst. rusų), 43 tūkst. Švedijoje, 34 tūkst. Vokietijoje, 10 tūkst. Austrijoje, 9000 - Konge.

1926 m. Pasaulinė baptistų sąjunga skelbė, kad pasaulyje buvo 9,5 mln. suaugusiųjų baptistų (su vaikais virš 20 mln.), iš jų šiaurės Amerikoje 8,19 mln., centrinėje Amerikoje 59,3 tūkst., Pietų Amerikoje - 25,9 tūkst., Europoje 625,8 tūkst. (daugiausia Anglijoje), Azijoje 313,7 tūkst., Afrikoje 64,6 tūkst. ir Australijoje 31,8 tūkst.

Baptistai pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu baptistų bažnyčioms priklauso daugiau kaip 100 milijonų pakrikštytų narių visose pasaulio šalyse. Daugiausia baptistų yra Anglijoje, Šiaurės Amerikoje ir Vokietijoje. Daug baptistų yra susitelkę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš baptistų bene žinomiausi yra amerikiečiai Džimis Karteris (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius Martinas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – vienas garsiausių krikščionių misionierių-pirmtakų, buvęs ir lingvistu, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. ir kiti.

Lietuvoje baptistai plačiau žinomi jau nuo XIX a. vidurio. Vis dar veikiančios ir seniausios Lietuvos baptistų bendruomenės yra Klaipėdoje (įkurta 1841 m.), Kaune (įkurta 1876 m.), Ylakiuose. Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2]) pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.

Mokymas[taisyti | redaguoti kodą]

Baptistai nepripažįsta mažų vaikų krikšto ir krikštija tik suaugusiuosius. Jiems, kaip ir protestantams, vienintelis tikėjimo šaltinis yra Šventasis Raštas. Juo baptistai vadovaujasi ne tik tikėjimo klausimuose, bet ir kasdieniniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu jie yra artimi evangelikams.

Baptistai neturi savo ypatingų dogmų. Jie mokina to, ką randa Šventajame Rašte. Baptistų pozicija tokia, jog valdžia neturėtų kištis į tikėjimo reikalus. Jie visada pasisakė už religinę toleranciją.

Organizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Baptistai laikosi demokratinės santvarkos savo bendruomenėse. Kiekviena bendruomenė tvarkosi atskirai ir savarankiškai. Bendruomenės jungiasi į sąjungas ir aljansus regioniniame, nacionaliniame lygmenyje, taip pat priklausomai nuo istorinių, etninių, teologinių, praktinių priežasčių, dėl to tame pačiame mieste gali egzistuoti kelios baptistų bendruomenės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka

  1. Schleitheimer Täuferbekenntnis Artikel 1 [1]