Jonas Daniliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Daniliauskas (g. 1950 m. birželio 10 d. Lekėčiuose) – Lietuvos tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Algirdas Petrulis, Jonas Švažas. 19751985 m. dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 19851989 m. Lietuvos dailės institute. Nuo 1997 m. dėsto Lengvosios pramonės aukštesniojoje mokykloje Vilniuje, nuo 2003 m. – ir Aprangos studijų centre Vilniaus kolegijoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė buitinės tematikos kompozicijų (ciklai „Indija“ 1986 m., „Joninės“ 1988 m., „Laukiančios“ 1993 m., „Poetas tėviškėje“ 1999 m., „Vyšnių skynimas“ 2000 m.), portretų – Sigitas Geda su tėvu, 1985 m., Veronika Povilionienė, apie 1987 m.). Dažnai kuria pastelės technika (ciklas „Moteris ir paukštis“ 1994 m.).

Kūriniai emocingi, poetiškos nuotaikos, juose vyrauja gamtos, kaimo, vaikystės įspūdžių temos. Ankstyvieji paveikslai tamsaus kolorito, vėlesni – ryškių, grynų spalvų.[1] Nuo 1974 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Individualios parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1979 m. – Lietuvos kultūros ministerijos premija
  • 1985 m. – pirmasis Lietuvos kultūros ministerijos prizas 4-ojoje Baltijos šalių bienalėje
  • 1985 m. – pirmasis prizas 11-ojoje Baltijos šalių ir Islandijos bienalėje Rostoke (Vokietija)
  • 1999 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos premija [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisJonas Daniliauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 468 psl.
  2. Jonas Daniliauskas